Atsakydama į pateiktą situaciją D LEGALS teisininkė Rita Mikutytė aptars, kokios rizikos gali turėti tokiose situacijose turto perleidimas testamentu bei dovanojimo sutartys, taip pat kokius privalumus gali teikti sudaryta rentos sutartis.
Šiais laikais dažnai pasitaiko atvejų, kuomet senyvo amžiaus asmenys, jau negalintys tinkamai pasirūpinti savimi, reikalingi išlaikymo, priežiūros ar slaugos, prašo kitų asmenų pagalbos jų kasdieninėms reikmėms patenkinti iki mirties, o atsilygindami žada savo pagalbininkams testamentu palikti jų turimą nekilnojamąjį turtą. Tokiais atvejais, jei yra bendra abiejų asmenų valia, svarbu tinkamai apsaugoti tiek asmens, kuriam bus teikiama priežiūra/išlaikymas, tiek asmens, kuriam mainais žadamas nekilnojamasis turtas, interesus. Tokiuose santykiuose itin svarbu yra ne tik abipusis pasitikėjimas, bet ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas pasirašant atitinkamą sutartį.
Jei priežiūros reikalingas asmuo tikina, kad perleis jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą, namą, sklypą) kitam asmeniui testamentu, o šis sutinka už tai jį išlaikyti, juo rūpintis iki mirties ir po mirties perimti šiam asmeniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tačiau nėra jokių kitų šiuos asmenis saistančių rašytinių susitarimų, tuomet gali kilti tam tikrų teisinių rizikų ir pavojų šios abiejų šalių valios įgyvendinimui.
Pagrindinė rizika kyla dėl to, kad bet koks testamentas vėliau to paties testatoriaus gali būti atšauktas arba pakeistas vėlesniu testamentu. Tokiu atveju pirmajame testamente nurodyti paveldėtojai po testatoriaus mirties gali nebegauti visiškai nieko, o išlaikymą sąžiningai teikęs asmuo gali nebeturėti jokių teisių į mirusio asmens turtą ar kitokį atlyginimą.
Mirus testatoriui jo turtas pirmiausia bus paveldimas pagal testamentą, jei toks buvo sudarytas. Tačiau yra rizika, kad giminaičiai, sužinoję apie testatoriaus mirtį ir jo valią turtą palikti priežiūrą teikusiam asmeniui, gali mėginti užginčyti testamentą teisme. Tam tikslui pasiekti gali būti remiamasi giminystės ryšio buvimu (asmeniui mirus gali atsirasti daug artimų giminaičių, kurie testatoriui esant gyvam nepalaikė jokių ryšių su juo) ir iš to kylančia teise paveldėti turtą, taip pat pabrėžiant tai, kad palikimą turintis gauti asmuo nėra niekaip su testatoriumi susijęs (galbūt ir nebus tinkamų įrodymų, kad testatoriui buvo teikiama priežiūra ir kita būtina pagalba), yra apgavęs testatorių, kuris nesuprato savo veiksmų ir todėl negali paveldėti jo turto. Teismų praktikoje pasitaiko tokių bylų, kad teismas giminaičių prašymą tenkina, ypač jei nuo testamento sudarymo iki mirties yra labai trumpas laiko tarpas. Siekiant apsiginti nuo tokių giminaičių veiksmų, paveldėtojui būtina turėti įrodymų apie ryšius su testatoriumi, jo priežiūrą, slaugą, aprūpinimą būtinais reikmenimis, gyvenimą kartu ir pan., kurie galėtų pagrįsti tai, kad testamente išreikšta valia nebuvo atsitiktinė. Tačiau, praktikoje vis dėlto ne visuomet tinkamai apginamos palikimo pagal testamentą gavėjų teisės.
Kita vertus, testamento sudarymas neužtikrina priežiūros reikalingo asmens teisėtų lūkesčių ir interesų, jog testamente nurodytas paveldėtojas iš tiesų teiks jam pagalbą bei priežiūrą iki pat mirties ir po testamento sudarymo. Taip yra todėl, kad paveldėtojas pagal testamentą iki testatoriaus mirties jokių teisių ir pareigų turėti negali, pvz., testatorius negali nustatyti testamentu kitam asmeniui pareigos juo rūpintis iki mirties. Gali nutikti ir taip, kad pagalbą teikiantis asmuo patirs testatoriaus spaudimą užsimenant, kad jei kažkas bus neatlikta testatoriaus naudai – testamentas bus pakeistas.
Tais atvejais, kai turto perleidimui pasirenkama dovanojimo sutartis, žadamas turtas nuosavybėn perleidžiamas iš karto. Tačiau tokį sandorį pagalbos reikiamo asmens giminės gali turėti pretenzijų užginčyti teigdami buvus suklydimą ar apgaulę. Be to, svarbu pažymėti tai, kad dovanojimu nelaikomi tie atvejai, kai tarp šalių esama priešpriešinių prievolių. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad iš dovanojimo sutartimi turtą gavusio asmens negalima tuo pagrindu reikalauti rūpintis priežiūros prašančiu dovanotoju, todėl pastarojo teisės bei teisėti interesai gali būti neužtikrinti. Tai suvokdamas asmuo gali apskritai atsisakyti dovanoti turtą. Ne retai pasitaiko ir atvejų, kuomet senyvo amžiaus asmenų sudaryti dovanojimo sandoriai užginčijami ir turtas atimamas iš apdovanotojo asmens.
Kontoros D LEGALS teisininkė R. Mikutytė atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvoje esamu teisiniu reguliavimu minėtoje situacijoje tikslinga būtų kalbėti apie vieną iš Civiliniame kodekse (CK) numatytų rentos sutarčių rūšių. Galimybę, perleisti kitam asmeniui savo turimą nekilnojamąjį turtą (namą, žemės sklypą ar kt.), ir už tai iš jo gauti išlaikymą iki mirties (asmens aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo būklė reikalauja – ir jo priežiūra), numato išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.
Ši sutartis gali tinkamai apsaugoti abiejų šalių interesus. Ji sudaroma notarine tvarka ir įsigalioja nuo nekilnojamojo turto perdavimo asmeniui, kuris pagal sutartį teiks kitam reikiamą išlaikymą, momento (perleidžiamas nuosavybės teise dar esant rentos gavėjui gyvam). Asmuo, gavęs nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, privalo prižiūrėti ir rūpintis rentos gavėju iki jo mirties, gauto turto negali perleisti be jį davusio asmens sutikimo – tai įstatyminė rentos gavėjo teisių apsauga. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje galima numatyti viso išlaikymo vertę, tačiau vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Taip pat galimas išlaikymo iki gyvos galvos natūra pakeitimas periodinėmis išmokomis.
Norint apsaugoti savo teises pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį prieš trečiuosius asmenis, rekomenduojama ją įregistruoti viešajame registre. Kai sutartis įregistruojama, yra laikoma, kad perleistas turtas, kuris tampa priežiūrą teikiančio asmens nuosavybė, yra suvaržytas renta. Rentos gavėjui mirus baigiasi priežiūrą teikusio asmens įsipareigojimai. Mirties faktas turi būti užregistruotas registrų centre, tuomet jau mirusio rentos gavėjo perduotas turtas netenka minėto suvaržymo.
Atsakydama į skaitytojo klausimą, kontoros D LEGALS teisininkė R. Mikutytė rekomenduoja, esant abiejų asmenų sutikimui, notariškai sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį bei įregistruoti ją viešajame registre. Tokiu būdu būtų raštu įtvirtinti pageidaujami teisiniai santykiai, išreikšta tikroji abiejų šalių valia ir užtikrinta abiejų šalių interesų apsauga. Be to, nustatyta tvarka sudarius minėtą sandorį būtų galima apsisaugoti nuo įstatyminių įpėdinių bandymų užginčyti turto perleidimą išlaikymą teikusiam asmeniui.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.