„Prezidentė niekada neskiria į teisėjo pareigas asmenų, dėl kurių darbinės veiklos, profesinės etikos kyla abejonių“, – pažymėjo šalies vadovės patarėjas Ernestas Rimšelis.
Paskutines valandas savo darbo kabinete leidžiančią D. Mazur prezidentės sprendimas pribloškė – po darbo policijoje ir prokuratūroje teisėjos karjerą pasirinkusi teisininkė nesitikėjo, kad jos įgaliojimai nebus pratęsti iki 65 metų.
„Nežinau, aš dar nesusivokusi, visą naktį nemiegojau, aš – bedarbė, – DELFI prisipažino Kauno miesto apylinkės teismo teisėja. – Manau, kad tikrai gerai dirbau, nebuvo jokių nusiskundimų dėl mano darbo, niekas iš proceso dalyvių nesakė, jog esu nekultūringa ar kitokia“.
Nemalonę užsitraukė dėl itin švelnių bausmių girtiems vairuotojams
Prezidento Valdo Adamkaus dekretu D. Mazur teisėja buvo paskirta iki 2012 m. lapkričio 30-osios – 5 metų kadencijai. Pasibaigus šiam vadinamajam bandomajam laikotarpiui yra sprendžiama, ar teisėjas toliau tinkamas eiti pareigas (ši įstatymo nuostata jau negalioja, dabar visi teisėjai skiriami iki 65 metų).
Baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjusios D. Mazur įgaliojimų šalies vadovė nusprendė nepratęsti – dar spalio pabaigoje Teisėjų taryba įgaliojo Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį atlikti neplaninį tikslinį teisėjos patikrinimą.
Jį atlikti nuspręsta gavus pranešimų, jog teisėja esą skiria švelnias (arba visai neskiria) nuobaudas prie vairo neblaiviems sulaikytiems Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjams. Be to, turėta informacijos, kad teisėja gana neformaliai bendrauja su bylose apklausiamais liudytojais ir kaltinamaisiais bei įtariamaisiais.
Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad D. Mazur iš tikrųjų kartais buvo gailestinga neblaiviems vairuotojams.
Nustatyta, kad teisėja nusprendė neatimti vairuotojo pažymėjimo iš vieno vairuotojo, kuriam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nors jis anksčiau ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus. Teisės vairuoti buvo nepraradęs ir kitas vairuotojas, kuris jau buvo įkliuvęs girtas prie vairo.
D. Mazur buvo pasigailėjusi ir dviejų vairuotojų, kuriems nustatytas vidutinis girtumas – jiems toliau buvo leista kelti grėsmę eismo dalyvių ir pėsčiųjų saugumui.
Bylas nagrinėjusiai teisėjai buvo gaila ir greitį viršijančių vairuotojų.
Tiesa, šie pažeidėjai neilgai džiaugėsi D. Mazur suteikta malone – jos priimti nutarimai buvo apskųsti Kauno apygardos teismui, kuris juos pakeitė ir panaikino skirtas švelnias nuobaudas. Nustatyta, kad per pusantrų metų buvo pakeista 15 nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, dar 20 – panaikinta.
Užkliuvo replikos apie sutrikusią atmintį, kvailumą ir „vakarėlius-naktinėlius“
Patikrinimą atlikęs Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis taip pat išklausė garso įrašus, kuriuos teismas privalo daryti kiekvieno posėdžio metu. Paaiškėjo, kad teisėja kartais kalba labai neformaliai ir net moralizuoja žmones.
Vieno posėdžio metu teisėja buvo labai neoficiali. „Su atmintimi negerai?“; „Kaip į žygdarbius eiti, tai visi kartu“, – posėdžio dalyviams replikavo teisėja.
Kitos bylos metu teisėja susierzino, kai netikėtai nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, o vienas proceso dalyvis pareiškė prašymą apklausti liudytoją. „Jums reikia pamatyti liudytoją, kam jums jo reikia?“ – užfiksuoti teisėjos žodžiai.
Dar kito posėdžio metu teisėja net nesilaikė proceso tvarkos ir nevengė familiarių diskusijų su vienu suimtuoju. „Už ką suimtas? Už žmogžudystę? Riebiai suimtas“, – D. Mazur teisme ne tik keldavo balsą, bet ir moralizavo nuteistąjį.
Taip pat nustatyta, kad skelbdama vieną nuosprendį nuteistajam pareiškė, jog prie bausmės jam prideda 6 mėnesius. „Ar nebaisu taip griežtai? Kad tik užtektų“, – sakė ji. Kai nuteistasis atsakė į teisėjos klausimą, ši pareiškė: „Kaip išgydyti tą kvailumą?“.
Nagrinėdama vieną išžaginimo bylą teisėja taip pat familiariai bendravo su proceso dalyviais – apklausdama liudytojus klausinėjo, ar šiais laikais gimtadieniai su balionais nešvenčiami ir vartojo frazes „vakarėliai-naktinėliai“ ir pan.
Teismo pirmininkas: bylas nagrinėjo paviršutiniškai
Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis konstatavo, kad D. Mazur administracinių teisės pažeidimų bylas galimai nagrinėjo paviršutiniškai, nesigilindama į jų esmę, be to, taikydama švelnesnes nuobaudas KET pažeidėjams neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų suformuotą teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką.
Vertindamas D. Mazur vadovavimo procesui kokybę ir teisėjų profesinės etikos principų laikymąsi, teismo vadovas pažymėjo, jog tam tikrais atvejais bendravimo su proceso dalyviais stilius ir kalba prasilenkia su vienu iš teisėjo pavyzdingumo principo turinį sudarančių aspektų – teisėjo pareiga teismo posėdžių metu būti oficialiu, elgtis ir kalbėti taip, kaip dera valstybės autoritetą reprezentuojančiam ir teisingumą jos vardu vykdančiam pareigūnui.
Be to, buvo nustatyta, kad ne visuose posėdžiuose buvo daromi garso įrašai, nors to reikalauja įstatymas.
Su šio patikrinimo išvadomis susipažinusi Teisėjų taryba pritarė prezidentės dekretui dėl pritarimo atleisti teisėją D. Mazur iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.
Tiesa, D. Mazur pripažino, kad taikydama švelnesnes nuobaudas arba išvis jų neskirdama galėjo padaryti klaidų, tačiau jos negali būti laikomos sistemingu netinkamu teisės nuostatų aiškinimu ir taikymu.
Atleidžiama teisėja: nesu neetiška, netaktiška ar kitokia, esu mandagi
DELFI susisiekė su teisėja D. Mazur, kuri neslėpė, kad žinia apie jos įgaliojimų nepratęsimą ją labai pribloškė.
– Atlikus Jūsų veiklos patikrinimą paaiškėjo ne itin malonių faktų. Kuo užkliuvote tikrintojams?
– Prieš pratęsiant mano kaip teisėjos įgaliojimus turėjo patikrinti mano veiklą – tikrino pagal savo duomenis, kiek buvau išnagrinėjusi baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų, o paskui padarė savo išvadas. Nuo praėjusių metų vasario 8 d. iki šių metų lapkričio esu išnagrinėjusi 663 administracinių teisės pažeidimų bylas, aukštesnės instancijos teismui buvo apskųsti 67 nutarimai, pakeista – 15, panaikinta – 20.
Nežinau, kaip tai vertinti, negaliu kvestionuoti aukštesnės instancijos teismo nutarimų. Teisėjas bet kokiu atveju priimdamas sprendimą vadovaujasi savo vidiniu įsitikinimu, teisine sąmone, sąžiningumu, patikrinus ir įvertinus visas bylos aplinkybes bei taiko įstatymą. Jame numatyti nuobaudų skyrimo tikslai, nuobaudų skyrimo taisyklės – visa tai moku ir suprantu, visą laiką dirbdama tuo vadovavausi.
– Tačiau paaiškėjo, kad labai dažnai skyrėte švelnesnes nuobaudas pavojingiausius pažeidimus padarantiems asmenims arba visai jų netaikėte...
– Įstatyme yra numatyta, kad gali būti taikoma švelnesnė nuobauda arba ji išvis neskiriama. Yra suformuota teismų praktika, kad KET pažeidimus padariusiems neblaiviems pažeidėjams nuobaudos švelninimas netaikomas, bet vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasisakymus yra nustatyta, jog kiekvieną bylą reikia nagrinėti atskirai, kaip vieną atskirą, ir įvertinus tos bylos aplinkybes priimti sprendimą. Tuo vadovavausi ir tai užkliuvo.
– Prezidentės sprendimas nepratęsti įgaliojimų Jums buvo netikėtas?
– Buvo delsiama, laukiama, mano įgaliojimai baigiasi ketvirtadienį. Manau, kad jau iš anksto Teisėjų taryboje buvo priimtas sprendimas – mane reikia atleisti.
Apmaudu, kad mano gerų darbų niekas nepastebėjo – per tikrinimą laikotarpį buvau išnagrinėjusi 122 baudžiamąsias bylas, priėmiau 51 nuosprendį, iš jų - 10 apskųsta, o tik 2 pakeisti ir 2 – panaikinti. Atsikirtimuose į patikrinimo aktą rašiau, kad kreipiausi ir į Konstitucinį Teismą dėl kai kurių neatitikimų įstatymuose, kurie man sukėlė abejonių – prašiau, jog išaiškintų, ar nėra Konstitucijos pažeidimo.
Savo darbą vertinau atsakingai, tačiau į tai net nebuvo atkreipta – išvadose parašyta, kad esu netinkama dėl mano darbo ir profesinės etikos trūkumų. Įvertino, kad neteisingai vedu procesą... Taip, pasitaiko neoficialios kalbos – nagrinėjau nepilnamečių bylas ir taikiau tokį bendravimą, kad jie suprastų, jog mano kalba būtų aiški ir vaikams. Bet perklausę įrašus nusprendė, kad gal mano tonas netinkamas.
Manau, kad tiek kalbant telefonu, tiek įrašymo priemone yra iškreipiamas balso tembras – tai galima neteisingai įvertinti. Aš nesu neetiška, netaktiška ar kitokia, esu mandagi, labai gerai žinau subordinacijos principus – kad šalia yra pašalinis žmogus ar aukštesnis pagal rangą, ir reikia jį vertinti bei bendrauti atitinkamai.
– Ar negalvojate skųsti priimto sprendimo?
– Ne, žinokite, nežinau, dar turiu viską susivokti ir apmąstyti. Šiaip ilgą laiką esu pradirbusi policijoje, M. Romerio universiteto Policijos fakultete Kaune dėstytoja, mano profesinis bagažas ganėtinai pakankamas.
Nenoriu slėpti ar girtis, bet 2011 m. vasario 8 d. taip pat buvo atliktas mano darbo įvertinimas – tada nuspręsta, kad dėl turimos gyvenimiškos patirties, profesionalumo, asmeninių savybių atitinku teisėjui keliamus profesinio bei dalykinio pasirengimo reikalavimus. O po gerų pusantrų metų staiga viskas kažkaip kitaip. Nežinau... Gal proceso kokybė, kad bendrauju neoficialia kalba posėdžio metu, bet vis dėlto kalbu su vaikais, nepilnamečiais, kurie ne viską supranta teisine kalba, nesupranta jų terminų.
Manau, kad tikrai dirbau gerai, nebuvo dėl mano darbo nusiskundimų, niekas iš proceso dalyvių nesakė, kad esu nekultūringa ar kitokia. Tiesa, vienas buvo skundas, bet jis buvo nepagrįstas.
– Tai ar turite sau atsakymą, kodėl esate atleidžiama?
– Nežinau, aš dar nesusivokusi, visą naktį nemiegojau... Aš bedarbė.
Gaila, kad vienas žmonių pasakymas ar parašymas gali nulemti tavo visą likimą. Tai yra apmaudu ir galbūt subjektyvu.
Mano darbas man patiko, stengiausi jį dirbti kaip reikalauja įstatymas.
– Ar taip nesėkmingai pasibaigus karjerai nesigailite, kad buvote užsivilkusi teisėjo mantiją?
– Nenoriu savęs viešinti su nuoskaudomis, man dar reikia susivokti.