Atsako teisinių paslaugų kontoros „D Legals“ teisininkė Rita MIKUTYTĖ:

Darbo kodeksas (DK) numato ne tik su darbo laiku susijusias taisykles, kurių griežtai turi laikytis darbdavys, tačiau ir taisykles, numatančias kasmetinių atostogų trukmę, jų skyrimo tvarką bei apmokėjimą. Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, kuris yra suteikiamas darbuotojui pailsėti bei darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir už kurį yra mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Darbuotojas laisvai gali susitarti su darbdaviu dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos, tačiau turi būti atkreiptas dėmesys į DK numatytas atostogų suteikimo garantijas bei keletą šios tvarkos taisyklių. Klausimų dėl DK įtvirtinto kasmetinių atostogų suteikimo dalimis iškyla ne retai.

Šiame įstatyme sakoma, kad kasmetinės atostogos dalimis gali būti suteikiamos darbuotojo pageidavimu, tačiau numatytas vienas ribojimas jo atžvilgiu – viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

Rita Mikutytė
Teisininkų kontora „D Legals“ informuoja, kad darbuotojas, pageidaujantis, jog kasmetinės atostogos būtų suteiktos dalimis, turi atkreipti dėmesį į keletą svarbių momentų, susijusių su tokių atostogų suteikimo tvarka.

Visų pirma, kasmetinių atostogų suteikimas dalimis yra darbuotojo ir darbdavio tarpusavio laisvo susitarimo dalykas. Darbuotojas, norėdamas paprašyti darbdavio suteikti kasmetines atostogas dalimis, turi pateikti darbdaviui raštišką prašymą.

Antra, darbuotojas gali laisvai prašyti suteikti norimos trukmės atostogų dalis, tačiau turi atsižvelgti į tai, kad viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Darbdavys turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šios įstatymo normos, t.y. nesuteikti darbuotojui prašomos mažesnės nei 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų dalies, jeigu patenkinus darbuotojo prašymą liktų mažiau nei 14 kalendorinių dienų atostogų.

Taigi jeigu darbuotojui suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė siekia 28 kalendorines dienas, jų išskaidymas į dalis gali būti pavaizduotas, pvz.,, taip: 14+14=28, 1+1+1+1+1+1+21+1=28, 23+5=28, 7+14+7=28, 5+4+5+14=28, 5+14+5+1+3=28 ir kt.

Trečia, pagal įstatymą nesvarbu, ar iš pradžių bus prašoma trumpesnė nei 14, 14 ar ilgesnė nei 14 kalendorinių dienų atostogų dalis. Taip pat įstatyme nėra nustatyta, kad visos, ar kažkuri kasmetinių atostogų dalimis dalis turi prasidėti pirmąją įprastos darbo savaitės dieną, pavyzdžiui pirmadienį. Dėl to darbuotojas gali paprašyti suteikti kasmetinių atostogas dalimis dalį nuo bet kurios darbo savaitės dienos.

Ketvirta, reiktų pastebėti tai, kad darbuotojas nėra įpareigotas prašydamas tam tikros atostogų dalies privalomai įtraukti į ją savaitgalio dienas, kai vienintelė ar paskutinė iš prašomų atostogų dalies dienų yra penktadienis.

Darbdavys savo ruoštu neturi teisės pridėti savaitgalio dienų prie darbuotojo prašomos kasmetinių atostogų dalies, jei nėra susitarimo su darbuotoju – darbdavys tik gali nesutikti su atostogų dalimis/tam tikromis dalimis suteikimu. Svarbu ir tai, kad jei atostogos vienam darbuotojui suteikiamos dalimis, kiti tos pačios įstaigos ar įmonės darbuotojai neturi būti diskriminuojami ir esant kitų darbuotojų prašymams, atostogos dalimis taip pat turi būti suteikiamos.

Be to, darbdavio atsisakymas suteikti kasmetines atostogas dalimis turi būti sąžiningas bei pagrįstas.

Tokie atvejai, kai pats darbdavys įmonės ar įstaigos vidaus darbo taisyklėse numato papildomų, DK nenurodytų, kasmetinių atostogų skyrimo dalimis taisyklių, ribojančių darbuotojų pasirinkimą prašyti norimų kasmetinių atostogų dalių, prieštarauja DK normoms. Darbuotojas turi įstatyminę laisvę pasirinkti norimas kasmetinių atostogų dalis, o darbdavys savo ruožtu gali tik motyvuotai atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymą.

Kontora „D Legals“ atkreipia dėmesį į tai, kad kolektyvinės darbo sutartys yra puiki priemonė darbuotojams ginti savo interesus, susijusius ir su kasmetinėmis atostogomis tam tikromis dalimis bei tam tikru grafiku. Kolektyviai derantis su darbdaviu esama didesnės galimybės išsireikalauti palankesnių darbuotojams sąlygų.

Valstybinė darbo inspekcija yra kompetentinga spręsti, ar darbdavys tinkamai laikosi Darbo teisės normų, todėl darbuotojui, norinčiam atkreipti darbdavio dėmesį į jo daromus DK pažeidimus, yra galimybė kreiptis į šią valstybinę instituciją.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.