Kodėl svarbu sudaryti autorines sutartis, TEISMAI.LT paklausė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos direktorės Agnės Masalskytės.

– Klausimą, kodėl svarbu sudaryti autorines sutartis, galima užduoti kitaip – kodėl reikia naudoti kūrinius (rengti dailės parodas, leisti knygas, transliuoti muziką radijuje ir televizijoje, groti ją kavinėse, restoranuose, klubuose). Be autoriaus valios nė vienas jo sukurtas kūrinys nepasiekia visuomenės, nes autoriai disponuoja didžiuliu turtu – išimtinėmis teisėmis naudoti jų sukurtus kūrinius. Kūrinių panaudojimas be autorių sutikimo laikomas neteisėtu (išskyrus tam tikras teisės aktuose numatytas išimtis).

Taigi, iš vienos pusės, autorine sutartimi autorius nustato sąlygas, kuriomis jo kūriniai galės būti naudojami (panaudojimo būdus, teritoriją, trukmę, atlyginimą), iš kitos pusės – naudotojas įgyja teisę mėgautis tų kūrinių teikiama nauda, nepažeisdamas įstatymų ir teisėtų autoriaus interesų.

Autorinės sutartys yra reikšmingos tuo, kad jos yra pagrindinis teisinis įrankis autoriams įgyvendinti įstatymų jiems suteikiamas teises ir užsitikrinti finansinį (ar kitokio pobūdžio) atlygį už kūrybinę veiklą, o kūrinių naudotojams – įgyti prieigą prie kūrinių.

– Kokie teisės aktai Lietuvoje reglamentuoja autorines sutartis?

Agnė Masalskytė
– Autorines sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (ATGTĮ). Jame numatyta, kad autorinėmis sutartimis yra laikomos sutarys, kurių pagrindu perduodamos arba suteikiamos autorių turtinės teisės į kūrinius.

Kadangi tai civilinės sutartys, klausimai, kurių nereglamentuoja specialios autorių teisės normos (t. y. ATGTĮ), spendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

– Patarkite, kaip tinkamai parengti autorinę sutartį, ką privalu joje nurodyti.

– ATGTĮ pakankamai detaliai reglamentuoja, kas turi būti numatyta autorinėje sutartyje.
Visų pirma, tokioje sutartyje turi būti informacija, identifikuojanti ir detalizuojanti kūrinį, dėl teisių į kurį ta sutartis sudaroma: kūrinio pavadinimas, kūrinio apibūdinimas.

Taip pat būtina įvardyti ir detaliai aptarti perduodamas autorių turtines teises ar suteikiamas licencijas, t. y. numatyti kūrinio panaudojimo būdus, licencijos rūšį (išimtinė ar neišimtinė licencija). Šiems klausimams sutartyje reikėtų skirti ypatingą dėmesį.

Kita būtina aptarti sąlyga – teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas, ar licencija, suteikianti teisę naudoti kūrinį. Autorinėje sutartyje taip pat reikia numatyti teisių perdavimo ar suteikiamos licencijos galiojimo terminą.

Labai svarbu sutartyje aptarti autorinio atlyginimo dydį, mokėjimo tvarką ir terminus.
ATGTĮ taip pat reikalauja numatyti ir šalių ginčų sprendimo tvarką bei atsakomybę, kitas svarbias sąlygas.

Autorinės sutartys sudaromos savarankiškos kūrybos atveju, t. y. kai autoriaus ir užsakovo nesieja pavaldumo ar panašūs santykiai, todėl autorinėse sutartyse nėra sąlygų, nustatančių darbo laiką, vietą, pareigą paklusti užsakovo numatytai darbo drausmei ir panašiai, nenumatomos ir atostogos.

– Dėl kokių objektų autorinė sutartis negali būti sudaroma?
Agnė Masalskytė
Visuomenėje vyrauja klaidingas suvokimas, kad autorinė sutartis yra tinkama visais atvejais, kai nėra darbo santykių, todėl „autorinės“ sutartys sudaromos su santechnikais, elektrikais, pardavėjais ir kitais savarankiškai dirbančiais paslaugų teikėjais.

– Esminis autorines sutartis charakterizuojantis aspektas yra labai konkretus tokių sutarčių dalykas – autoriaus turtinių teisių perdavimas ar licencijos naudoti kūrinį suteikimas. Sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar licencijų suteikimas, nėra laikomos autorinėmis sutartimis. ATGTĮ pabrėžtinai numatyta, kad autorinėmis sutartimis nelaikomos sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymų, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo.

Kai kalbame apie kūrinius, kurie nėra laikomi autorių teisių objektais, būtina atkreipti dėmesį, kad dėl jų sukūrimo autorinės sutartys taip pat negali būti sudaromos. Taip yra todėl, kad autorių teisės, sukūrus tokius kūrinius, neatsiranda, vadinasi, negali būti perduotos ar suteiktos. O autorių teisių perdavimas ar licencijos suteikimas, kaip minėta, yra pagrindinė autorinės sutarties sąlyga.

Kūrinių, kurie nelaikomi autorių teisių objektais, sąrašas pateikiamas ATGTĮ 5 straipsnyje – tai idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys (5 str. 1 p.); teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai (5 str. 2 p.); oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai (5 str. 3 p.); oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai (5 str. 4 p.); įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius (5 str. 5 p.); folkloro kūriniai (5 str. 6 p.).

– Ar galite nubrėžti esminį skirtumą tarp autorinės ir darbo sutarties?

– Skirtumų nemažai, kuris esminis – galimybė ginčytis. Visgi vienas svarbiausių skirtumų yra tas, kad, darbo santykiai pasižymi tęstinumu. Darbas yra nuolatinio pobūdžio, o autorinė sutartis yra vienkartinė, skirta tam tikram rezultatui pasiekti, todėl darbuotojui yra mokamas nuolatinis atlyginimas, o autoriui mokama už konkretų atliktą darbą.

– Kokiais atvejais nepatartina sudaryti autorinę sutartį?

– Pasikartosiu – autorinės sutartys negali būti sudaromos siekiant kitų tikslų nei autoriaus turtinių teisių perdavimas ar licencijos naudoti kūrinį suteikimas. Visuomenėje vyrauja klaidingas suvokimas, kad autorinė sutartis yra tinkama visais atvejais, kai nėra darbo santykių, todėl „autorinės“ sutartys sudaromos su santechnikais, elektrikais, pardavėjais ir kitais savarankiškai dirbančiais paslaugų teikėjais.

Pastebėsiu, kad kilus ginčui, pavyzdžiui, dėl mokesčių, sutartys turėtų būti aiškinamos pagal jų esmę ir tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne pagal pavadinimą, todėl minėtos paslaugų ir panašios sutartys autorinėmis neturėtų būti laikomos.

– Koks mokestis šiuo metu taikomas už pajamas, gautas autorinės sutarties pagrindu?

– Pagal galiojančius įstatymus yra numatytas skirtingas autorinių sutarčių mokestinis režimas dėl teisių perdavimo ir autorinių licencinių sutarčių atžvilgiu.

Nuo pajamų, gaunamų pagal autorinę sutartį dėl autorių teisių perdavimo, autorius moka 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 9 proc. už valstybinį socialinį draudimą. Dar 29,7 proc. (jei sutarties šalių nesieja darbo santykiai) arba 30,8 proc. (jei šalys susijusios darbo santykiais) už autoriaus valstybinį socialinį draudimą sumoka teisių perėmėjas.

Už pajamas, gaunamas pagal autorinę licencinę sutartį, mokamas tik 15 proc. GPM, kiti mokesčiai nenumatyti, bet nėra ir socialinių garantijų.

AUTORINĖ SUTARTIS PAGAL TEISĖS MOKSLŲ DAKTARĄ, ADVOKATĄ JONĄ LEIKAUSKĄ:

Autorinė sutartis yra viena iš civilinės teisės reguliuojamų sutarčių, todėl šiai sutarčiai taikomi bendrieji sutarčių teisės nuostatai (galiojimo sąlygos, vykdymas, sudarymo tvarka ir kiti). Autorinei sutarčiai negalioja sąlygos, kurios riboja autoriaus teisnumą ar veiksnumą. Pripažintinos negaliojančiomis ir sutartys, kuriose įsipareigojama perduoti visas autorines teises į sukurtus ir ateityje sukurtus kūrinius leidėjui ar kitam kūrinio naudotojui.

Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – ATGTĮ), Europos valstybių įstatymai autoriumi pripažįsta išimtinai tik fizinį asmenį. Kita sandorio šalis nėra taip griežtai išskirta ir kūrinio naudotoju gali būti įvairūs subjektai – tiek fiziniai, tiek juridiniai.
ATGTĮ 42 straipsnis nustato autorinei sutarčiai keliamus formos reikalavimus. Jame reglamentuota, kad sutartis dėl autoriaus turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaroma raštu, išskyrus atvejus, kai sutartis sudaroma dėl kūrinio paskelbimo sąlygų periodiniame leidinyje, taigi šio pobūdžio sutartis gali būti sudaroma kitokia forma, pavyzdžiui, žodžiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad autorinės sutarties rašytinės formos nesilaikymas nedaro jos automatiškai negaliojančios, kadangi ATGTĮ įsakmiai nereikalauja, kad sutartis būtų sudaryta rašytine forma. Tad rašytinės formos nesilaikymas tik atima iš sutarties šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, tačiau tai yra pakankamai sunkus procesinis apribojimas.

Autorinėse sutartyse labai svarbu aptarti licencijos rūšies (jos yra dvi: išimtinė ir paprasta) sąlygas. Pavyzdžiui, autorius gali suteikti kūrinio naudotojui išimtinę licenciją panaudoti kūrinį sutartyje numatytais būdais pačiam kūrinio naudotojui arba šias teises (naudojimo būdą) perleisti tretiesiems asmenims. Suteikęs išimtinę licenciją kūrinio naudotojui, autorius pats netenka teisės panaudoti kūrinį ar suteikti tokią pačią teisę naudoti kūrinį kitiems subjektams.

Pavyzdžiui, jei autorius suteikia išimtinę licenciją versti kūrinį į rusų kalbą, jis netenka teisės pats versti ir platinti savo kūrinį rusų kalba, tačiau gali suteikti licenciją ar versti anglų arba kokia nors kita užsienio kalba.
Jonas Leikauskas
Autoriams patarčiau labiau rūpintis savo teisių gynyba, itin atidžiai skaityti naudotojų parengtas autorines sutartis, įvertinti jose išdėstytas sąlygas, visada pareikšti savo nuomonę ir reikalavimus. Autorius turi suprasti, kad ir jis yra lygiavertė sutarties šalis, galinti kelti savas sąlygas.

Pabrėžtina, kad labai svarbu sutartyse nurodyti ne tik, kad suteikiama išimtinė licencija, bet ir kokios išimtinės teisės suteikiamos, nurodyti suteiktų išimtinių teisių ribas (teritoriją, laiką, naudojimo būdą ir kita). Autorius suteikęs teisę panaudoti jo sukurtą kūrinį neišimtinės licencijos pagrindu turi teisę kūrinio panaudojimą suteikti ir kitiems subjektams, jeigu tai neprieštarauja jo ankščiau pasirašytoms autorinėms sutartims dėl to paties kūrinio su kitais subjektais. Autorinėje sutartyje nenurodžius licencijos rūšies, laikoma, kad autorius perleido kūrinio naudotojui neišimtinę licenciją. Pagal įstatymą (ATGTĮ šeštasis skirsnis), ginčų autorinės teisės nagrinėjimo praktikoje, autorinėje sutartyje neaptarti ar netiksliai aptarti klausimai aiškinami autoriaus naudai.

Autoriaus teisės įgytos pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo pasinaudoti kūriniu yra ribotos laiko ir teritorijos atžvilgiu, tą turėtų įvertinti ir šalys autorinės sutarties sudarymo metu. Kūrinio naudotojas sutarties pagrindu įgyja teisę per sutartyje nustatytą terminą pasinaudoti kūriniu sutartyje nustatytu būdu. Jeigu kūrinys nebuvo išleistas per sutartyje nustatytą terminą, autorius įgyja teisę nutraukti sutartį, nepaisant fakto – leidėjas neišleido kūrinio dėl savo ar dėl kitų asmenų kaltės.

Sumokėtas autorinis atlyginimas tokiu atveju nelaikytinas kaip nepagrįstas praturtėjimas, o jeigu atlyginimas dar nėra sumokėtas, autorius turi teisę reikalauti kitos sandorio šalies jį sumokėti.

Autorius patyręs dėl to nuostolius, kurių nepadengia gautas autorinis atlyginimas, gali prašyti atlyginti šiuos nuostolius. Jeigu sutartyje nenurodytas terminas, kuriam perduodamos turtinės teisės ar suteikiama licencija, bet kuri sutarties šalis sutartį gali nutraukti savo iniciatyva, tačiau prieš nutraukiant ji privalo įspėti kitą sandorio šalį apie nutraukiamą autorinę sutartį prieš vienerius metus.

Šiek tiek kitokį teisinį reguliavimą autorinės sutarties formos atžvilgiu nustato ATGTĮ kompiuterinėms programoms ir duomenų bazėms įrašytoms į laikmenas ir platinamoms per prekybos tinklus. Licencinė sutartis vartotojui pateikiama laikmenų pakuotėje (paketo licencija).

Paketo licencijoje nurodytos sąlygos privalomos naudotojui. Vartotojas, susipažinęs su licencijos sąlygomis ir nesutikdamas su jomis, turi teisę gražinti įsigytą programą ir atgauti už ją sumokėtus pinigus. Tai išskirtinė vartotojo padėtis, kuri yra nulemta pirmiausia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies kylančio imperatyvo ir daugelio Europos Sąjungos teisės aktų bei Lietuvos Respublikos įstatymų. Kompiuterio programoms, duomenų bazėms teisių turėtojo licencijos gali būti suteiktos ir elektronine forma.

Autoriaus asmeninės neturtinės teisės – teisė į autorystę, į autoriaus vardą, į kūrinio neliečiamybę neatskiriami nuo kūrėjo ir sutarčių pagrindu negali būti perduotos kitiems subjektams. Autorinėse sutartyse autorius gali išreikšti savo valią, kaip turi būti nurodytas jo vardas panaudojant kūrinį, pavyzdžiui, be tikrojo autoriaus vardo, autorystė gali būti nurodoma vartojant pseudonimą, ar visai nenurodant autoriaus vardo. Beje autorinėje teisėje galioja prezumpcija, kad fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje yra laikomas kūrinio autoriumi.

Taigi, kaip matyti, autorinė sutartis yra pakankamai efektyvus teisinis konstruktyvas, suteikiantis kūrinio autoriui galimybę disponuoti savo sukurtu kūriniu ir gauti iš jo naudos, tuo pačiu suteikiantis galimybę apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus. Tačiau šis teisinis reguliavimas bus efektyvus tik tada, kai juo bus naudojamasi tinkamai.

Tradiciniai kūrinių naudojimo būdai ir jų teisinis reguliavimas siekia Homero laikus, šiais laikais viskas kardinaliai pasikeitė. Kasdien tobulėjančios informacinės technologijos, visiems prieinama internetinė erdvė, tapo žmonių gyvenimo, jų kultūrinių ir materialinių poreikių tenkinimo neišvengiamybe visose gyvenimo srityse. Tarptautinės konvencijos, priimtos XVIII amžiaus pabaigoje, vėlesnės jų redakcijos, dauguma tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių autorių teises, tapo ir mūsų valstybės nacionalinių teisės aktų, tuo pačiu ir pačios teisės sistemos sudėtine dalimi.

Kūrinių naudotojai – verslininkai, naudodami kūrinius licencinių sutarčių pagrindu siekia iš to gauti kuo didesnę naudą. Nors galiojantys teisės aktai ir nustato tam tikrus teisinius saugiklius autorių teisių gynimo srityje, tačiau to nežinant ar aklai pasitikint tik kūrinių naudotojų (verslininkų) aiškinimais ir jų parengtomis autorinėmis sutartimis, autorių teisės labai dažnai nėra apsaugomos.

Kaip ir kiekvienoje srityje, taip ir autorių teisių, įstatymų leidybos procesas, priimant, taisant įstatymus, neapsieina nuo suinteresuotų grupių spaudimo įstatymų leidėjui. Todėl galiojančiuose įstatymuose nepakankamai aiškiai išreikštos teisinės garantijos, ginančios autorių ir jo teises.

Neaiškumai sudaro galimybių kūrinių naudotojams naudotis tuo, pažeisti autorių teises ir ginti savo verslo interesus. Autoriams patarčiau labiau rūpintis savo teisių gynyba, itin atidžiai skaityti naudotojų parengtas autorines sutartis, įvertinti jose išdėstytas sąlygas, visada pareikšti savo nuomonę ir reikalavimus. Autorius turi suprasti, kad ir jis yra lygiavertė sutarties šalis, galinti kelti savas sąlygas, o iškilus neaiškumams, prieš pasirašant autorinę sutartį, visada kreiptis į teisininką, autorinės teisės specialistą, pagalbos.