„Europos teisės dienos 2012“ konferencijoje „Mediacija – lengvas būdas susitarti“ pranešimą skaičiusi Mykolo Romerio universiteto magistrantė Agnė Piškinaitė sako, kad pats metas būtų pasimokyti ginčus spręsti iš tarptautinių įmonių IBM, Phillip Morris USA, Coca-Cola ir kt. –pasitelkus tam tikrus konflikto valdymo mechanizmus, ne vieną ginčą galima paversti konstruktyvia šalių sąveika. Netgi tokioje sudėtingoje sferoje kaip bendrovių valdymas, kur susikerta akcininkų, vadovų bei darbuotojų interesai, nuomonės ir skirtingi lūkesčiai.
 
Milžiniškas pranašumas
 
Viena iš priežasčių, kodėl didžiosios užsienio įmonės renkasi mediaciją – komercinės paslapties ir dalykinės reputacijos išsaugojimas. Kilus ginčui įmonės viduje ir kreipiantis į teismą, šalys konfidencialia buvusios informacijos dažnai išsaugoti nebegali, nes įrodinėjant savo tiesą reikia atskleisti ginčo priežastis, pateikti faktų ir argumentų, svarbių dokumentų ir pan. Vidiniam ginčui tapus viešu, menkėja bendrovės darbuotojų dalykinė reputacija, mažėja bendrovės patrauklumas.
 
Kitas mediacijos pliusas – ginče pralaimėjusios šalies nėra. Besiderėdamos šalys pačios priima sprendimą, kuris yra priimtinas abiems pusėms. Taigi yra žymiai daugiau galimybių šalims sugrįžti į iki ginčo buvusius dalykinius santykius.
 
Mažiau išteklių ginčo sprendimas pareikalauja tiek finansine, tiek ir laiko prasme. Kadangi versle laikas ir pinigai neatsiejami, sprendžiant ginčą sutaupytas laikas gali būti efektyviai naudojamas tiesioginei ginčo šalių veiklai. Toks ginčo sprendimo būdas mažiau formalizuotas ir gerokai trumpesnis nei teisminis bylos nagrinėjimas.
 
Mediacijos procesas gali būti organizuojamas įmonės patalpose, niekur nereikia vykti, galima pasirinkti patogų laiką. Svarbiausia, kad neprarandama situacijos kontrolė ir savarankiškumas.
 
Turėti savo mediatorių – privalumas
 
Užsienio ar tarptautinės kompanijos ginčams spręsti derybų būdu ir kompromisams ieškoti turi savo mediatorių. Savas mediatorius iš vidaus analizuoja ginčo situaciją ir pasirenka mediacijos stilių, o, išsiaiškinęs situacijos aplinkybes bei lūkesčius, prisiima aktyvesnio ir pasyvesnio tarpininko vaidmenį.
 
Tačiau ginčus derybų būdu sprendžiantis asmuo turi ne tik puikiai išmanyti procesą, tačiau ir ginčo sritį – bendrovių valdymą. Nepriekaištinga reputacija ir aukšta vertybine orientacija pasižymintis mediatorius leis šalims pasitikėti ir viltis sklandaus proceso.
 
Mediatoriaus bendrovėje buvimas leidžia patvirtinti atskirą ginčų sprendimo procedūrą, kurioje būtų aprašytas vidaus mediacijos procesas, susitarimo įforminimo ir įgyvendinimo tvarka.
 
Lietuvos bendrovės mediacijos netaiko
 
Nors daugelis šalies bendrovių spręsdamos vidaus ginčus galėtų pasitelkti taikias derybas, kol kas to nedaro. Į naujus ginčų sprendimo būdus teik darbuotojai, tiek įmonių akcininkai žiūri skeptiškai. Anot A. Piškinaitės, tai paradoksalu, nes žiniasklaidos priemonėse teigiama, kad sumažėjo pasitikėjimas teismais, tačiau vos tik ėmus ginčytis ginčo šalys pradeda rungtyniauti, kuri pirma kreipsis į teismą.
 
„Kuo didesnė bendrovė, tuo didesnis kylančių ginčų kiekis ir įvairovė, augant verslo  sektoriui, susidomėjimas mediacija turėtų augti“, – įsitikinusi ji, raginanti vidiniams ginčams bendrovėse pasitelkti naujausią ginčo konflikto sprendimo priemonę, rašoma Nacionalinės teismų administracijos (NTA) pranešime.