Kokį dokumentą reikia pasirašyti, kad dalis vyro buto priklausytų ir man (būtume bendrasavininkiai ar pan.)? Gal galima tai numatyti povedybinėje sutartyje, ar reikia perrašyti buto nuosavybės dokumentus? Skaitytoja.

Atsako advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatas Gediminas ŽLIOBA:

Kiek galima suprasti iš jūsų aprašytų aplinkybių, tai šioje situacijoje galima būtų taikyti Civilinio kodekso (CK) 3.90 str. 2 d., kuri nurodo, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Trumpiau tariant, jeigu šiuo metu įvyktų skyrybos, jūs turėtumėte teisę teismo keliu reikalauti pripažinti dalį buto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau jums tektų pareiga įrodyti, į kokią dalį jūs pretenduojate, galimai tai būtų tik ketvirtis buto.

Kadangi pusė buto sutuoktinis įgijo paveldėdamas, o kitą pusę išpirko ir sesers, tai išpirktą pusę buto ir dalintumėtės, atsižvelgiant į tai, kokia paskolos dalis buvo sumokėta iki santuokos, ar sutuoktinio asmeninių lėšų ir kokia dalis iš bendrų jūsų santuokoje sukauptų lėšų.

Tam, kad išvengtumėte galimų sunkumų ateityje įrodinėjant, jeigu sutuoktinis neprieštarauja, rekomenduojama bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įforminti dabar. Tai galite padaryti pasirašydami vedybų sutartį bei ją įregistruodami vedybų sutarčių registre, kurioje bendru sutarimu ir išreikštumėt savo valią.

Šiuo pagrindu turėtų būti atlikti pakeitimai nekilnojamojo turto registre, atliekant įrašą apie jūsų nuosavybės dalį.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.