Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius teigia, kad prezidentės teiginys, esą už žodžius ji nieko neatleidinėja, yra klaidingas, nes už žodžius baudžiami net paprasti piliečiai, o teisėjams taikomi ypatingai aukšti etikos standartai.

Vytautas Nekrošius
„Kaip čia pasakius, ji ir vėl suklydo. Baudžiamajame kodekse pilna straipsnių, kurie nurodo bausmes už žodžius. Pavyzdžiui, dabar tegul kas nors pabando išeiti ir pagarbinti Adolfą Hitlerį už jo darbus miesto centre. Pažiūrėsime, ar niekas nebaus. Tai čia baudžiamoji teisė, o jeigu kalbėtume apie etiką, ypač teisėjų, tai reiktų paskaityti jų etikos kodekse, kas parašyta – ir viskas sustoja į savo vietas. Tai nėra koks nors Lietuvos ypatumas, taip yra visame pasaulyje. Galvoti ką kalba ir kaip kalba ypatingai turi galvoti teisėjai“, - teigė V. Nekrošius.

Iš teisėjų reikalaujama korektiškumo, mandagumo ir pagarbos žmogui bei valstybei

Teisėjų etikos kodekse nurodyta, kad pagrindiniai teisėjų elgesio principai yra: pagarba žmogui, pagarba ir lojalumas valstybei, teisingumas ir nešališkumas, nepriklausomumas, konfidencialumas, skaidrumas ir viešumas, sąžiningumas ir nesavanaudiškumas, padorumas, pavyzdingumas, pareigingumas, solidarumas, profesinės kvalifikacijos kėlimas.

Kodekse rašoma, kad teisėjas turėtų gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo principai, elgtis politiškai neutraliai ir korektiškai, viešai nereikšti savo politinių įsitikinimų, neužsiimti agitacija, be to, teisėjo šeimos, visuomeniniai ir socialiniai santykiai neturėtų kenkti teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui, teisėjas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, o darbinėje ir kitoje viešoje veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai, netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo,nemenkinti kitų bendradarbių darbo, nereikšti niekam paniekos, neįžeidinėti neplūsti, nevartoti smurto, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai.

„Čia išgamos, čia iškrypėliai užvaldę valstybę. O šituos aš galiu pavadinti šunimis, o jie vykdo tuos sprendimus. Kokią teisę jie turi man rankas laužyti? Aš mergaitės netempiau“, - po Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo įvykdymo, kai N. Venckienės brolio Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra gegužės 17 d. buvo perduota mamai, žurnalistams šaukė N. Venckienė.

„Čia ne pabaiga, aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs. Jūs pamatysit, praeis dvejų, penkeri metais - ir viskas išlįs. Tegu jie negalvoja, kad jie dabar užgesino viską, būdami korumpuoti, kyšininkai, ir iškrypėlių klaną gindami, čia taip nebus", - tai žodžiai, kuriais N. Venckienė 2010 m. lapkričio 17 d. apibūdino Panevėžio miesto apylinkės teismą, nutraukusį baudžiamąją bylą prieš vienintelį pedofilijos bylos įtariamąjį Andrių Ūsą.

„L.Stankūnaitei nereikia to vaiko, jai jis nerūpi. Ji akmeniniu „snukiu“ tempė mergaitę iš visų jėgų“, – šių metų gegužės 17 d. po įvykdyto dukterėčios perdavimo mamai teigė N. Venckienė, kurią Teisėjų etikos kodeksas įpareigoja rodyti pagarbą žmogui, elgtis korektiškai, netoleruoti asmens įžeidinėjimo.

„Tik už žodžius“ sankcijos taikomos ir Lietuvoje, ir užsienyje

Kaip DELFI aiškino teisininkas V. Nekrošius, Baudžiamajame kodekse esama straipsnių, kuriais numatomos sankcijos būtent už žodžius.

Remiantis Baudžiamuoju kodeksu, galima bausti asmenis už tarptautiniu mastu pripažintų genocido atvejų, nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų neigimą ar šiurkštų menkinimą, taip pat už pritarimą SSRS ir nacių Vokietijos vykdytai agresijai prieš Lietuvą bei šių agresorių nusikaltimų prieš mūsų šalies gyventojus pateisinimą.

Baudžiama ir už 1990-1991 m. įvykdytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų Lietuvai ir jos gyventojams pritarimą, neigimą ir menkinimą.

Tokiu būdu dėl žodžių, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“ buvo teisiamas Algirdas Paleckis, kuriam Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau prokuratūrai pateikus apeliacinį skundą procesas tęsiamas Vilniaus apygardos teisme.

Rašytiniai žodžiai pakišo koją ir vilniečiui I. Gedvilai, kuris laiške, adresuotame prezidentei Daliai Grybauskaitei, įžeidė šalies vadovę. Teismas jį nubaudė 4940 Lt bauda.

Lietuvoje taip pat baudžiami komentatoriai, kurie, pavyzdžiui, neigiamai atsiliepia apie tautines, etnines, rasines, seksualines mažumas, ragina imtis prieš juos veiksmų, kursto nesantaiką, įžeidžia konkrečius asmenis.

Johnas Galliano
Bausmės „tik už žodžius“ ne naujiena ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, buvęs „Christian Dior“ mados namų vyriausiasis dizaineris J. Galliano prarado darbą ir gavo 20,7 tūkst. Lt baudą, mat pasvaigęs nuo alkoholio ir medikamentų išplūdo žydus bei azijiečius.

Nemalonumų sulaukė ir Seimo narys Rokas Žilinskas, kurį Vilniaus apygardos teismas pernai vasarį pripažino kaltu už policijos pareigūnų ir taksisto išvadinimą necenzūriniais žodžiais bei skyrė jam 3 900 Lt baudą. Taksisto teigimu, policininkus R. Žilinskas išvadino „pederastais ir asilais“. Policijos pareigūnų teigimu, R. Žilinskas su savo draugu juos vadino „pederastais, gaidžiais, asilais“ ir siūlė „čiulpti“ bei atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį.

V.Vaičaitis: svarbu ne pažeidimo forma, o šiurkštumas

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis teigia, kad Lietuvoje sankcijos už netinkamą retoriką įtvirtintos tiek Administracinių teisės pažeidimų, tiek Baudžiamajame kodekse, o teisėjams ir valstybės tarnautojams apskritai taikomi ypač griežti reikalavimai – jie privalo elgtis ir retoriką vartoti pagal etikos kodeksuose įtvirtintas normas.

„Žodžiu taip pat galima padaryti etikos pažeidimus, už kuriuos galima atleisti pareigūną ar taikyti kitas griežtas tarnybines nuobaudas. Iš principo svarbu ne tai, kad tie pažeidimai padaryti žodžiu ar ne žodžiu, bet reikia vertinti, ar tie pažeidimai yra šiurkštūs, ar nešiurkštūs. Sutikčiau su nuomone, kad svarbu ne tai, ar neleidžiant vykdyti teismo sprendimo pažeidimas padarytas žodžiu, ar kokiais nors veiksmais. Ta forma, mano manymu, ne tokia svarbi, svarbus nusižengimo pavojingumas, šiurkštumas“, - teigė teisininkas.

Tačiau V. Vaičaitis teigia, kad šalies prezidentas dėl teisėjų atleidimo turi galimybę elgtis taip, kaip mano esant teisinga.