LAT teisėjų kolegija panaikino Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir nusprendė nukentėjusiajai pensininkei sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą – nuo 146 iki 76 tūkst. Lt.
Pasak teismo, pernelyg didelę kompensaciją nukentėjusiajai priteisęs apygardos teismas „neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė Civilinio kodekso nuostatas, nepakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius nukentėjusiajai, pernelyg sureikšmino visuomenės bei civilinio atsakovo interesus, pažeisdamas interesų pusiausvyros principą, kurį deklaruoja, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos“.
LAT pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai nukentėjusiajai nepagrįstai padidino neturtinės žalos atlyginimą, todėl panaikinus nuosprendį sužalotai moteriai buvo paliktas apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis. Tiesa, Klaipėdos autobusų parkas prašė ir šią sumą dar labiau sumažinti – iki 40 tūkst. Lt.
Tuo tarpu nukentėjusioji teismo prašė jai priteisti 500 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ji taip pat prašė priteisti 128 tūkst. Lt numatomų išlaidų specialiam (pritaikytam vežti neįgalųjį) automobiliui ir neįgaliojo vežimėliui įsigyti bei priteisti 293 tūkst. 250 Lt numatomų išlaidų neįgaliojo poreikiams pritaikyto buto su požeminiu garažu įsigijimui.
Bylos duomenimis, Klaipėdos autobusų parko vairuotojas V. Pagojus nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 24 d., apie 11.50 val., Klaipėdoje, Statybininkų pr., vairuodamas autobusą „Mercedes Benz 0405“, iš autobusų stotelės „Darželis“ pradėjo važiuoti neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir pervažiavo kojas iš autobuso išlipusiai ir nespėjusiai nuo jo nueiti keleivei. Jai eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Nustatyta, kad pensininkė, laikydama rankose dvi rankines, iš autobuso lipo atbulomis ir taip pargriuvo ant nugaros, atsitrenkė pakaušiu į važiuojamąją kelio dalį. Kai autobusas pradėjo važiuoti, ji gulėjo ant kelio dangos prie galinės autobuso dalies, jos kojos buvo po autobuso kėbulu, todėl pradėjus jam važiuoti autobuso galinės ašies dešinės pusės ratai ir pervažiavo jai kojas.
Teismas konstatavo, kad situacija, kai nukentėjusioji išlipdama iš autobuso pargriuvo, o jos kojos atsidūrė po autobusu, „vertintina ne kaip tipinė, o kaip išimtinė, nes keleiviai paprastai iš autobuso išlipa sėkmingai, t. y. nepargriūdami (nepatekdami po autobusu)“.
Pasak teismo, prieš pradėdamas važiuoti autobuso vairuotojas pargriuvusios nukentėjusiosios nepastebėjo, t. y. tinkamai neįsitikino, kad pradėti važiuoti yra saugu. Šio pažeidimo teismas nelaikė šiurkščiu KET reikalavimų pažeidimu – jį vairuotojas padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
„Pažeidimo negalima laikyti šiurkščiu vien dėl atsiradusių sunkių padarinių – sunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo“, – pažymėjo LAT.
Pasak teismo, po eismo įvykio dėl kojų sužalojimų pensininkei išsivystė sunkus šokas, mažakraujystė, vėliau – kairės pėdos, dešinės čiurnos, dešinio kelio sąnario bei dešinės šlaunies odos nekrozė, po to – dešinio kelio sąnario pūlingas artritas, pūliuojantys abiejų kojų minkštųjų audinių defektai.
Nukentėjusiajai buvo atliktos net kelios sudėtingos chirurginės operacijos, o po kelių mėnesių ligoninėje buvo amputuota dešinioji koja, dar po kiek laiko – ir kairioji koja.
„Padaryti kojų sužalojimai sukėlė realų pavojų nukentėjusiosios gyvybei, sunkų jos sveikatos sutrikdymą“, – teismo teigimu, be patirto fizinio skausmo nukentėjusioji patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, neteko 100 proc. bendrojo darbingumo.
Teismas atsisakė nukentėjusiajai priteisti turtinę žalą – priteisti pinigus vežimėliui ir būstui. Pasak teisėjų, nukentėjusioji savo turėto buto dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo neprarado, o dėl sveikatos sutrikdymo atsiradusiems naudojimosi tuo butu nepatogumams kompensuoti ji yra pareiškusi reikalavimą neturtinei žalai atlyginti.