„Krekenavos agrofirmos“ komercijos direktoriaus ieškinį Lietuvos valstybei išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Vilija Mikuckienė konstatavo, kad žala jam atsirado ne tiesiogiai dėl teismo priimtų sprendimų, bet dėl jam skolos negražinančio verslininko sutuoktinės nesąžiningų veiksmų.

V. Šarūno Lietuvos Respublikai iškeltoje byloje trečiaisiais asmenimis buvo įtraukta Ukmergės antstolė Nijolė Jutkienė ir viena sutuoktinių pora, nuo kurių, anot ieškovo, prasidėjo visos bėdos.

„Ši istorija jau tęsiasi dešimt metų ir nežinia, kada pasibaigs“, – yra sakęs V. Šarūnas.

Įtakingas V. Uspaskicho valdomos mėsos perdirbimo bendrovės darbuotojas ieškinyje teismui nurodė, kad prieš dešimtmetį turėjo reikalų su vienais Ukmergės verslininkais – su jais vėliau buvo priverstas bylinėtis teismuose.

Galimam V. Šarūno ieškiniui užtikrinti Ukmergės teismo depozitinėje sąskaitoje buvo laikomi 1,9 mln. Lt.

Kai vėliau tie patys sutuoktiniai teisme nusprendė pasidalinti santuokoje įgytą turtą, Širvintų rajono apylinkės teismas, net nesulaukęs, kol baigsis kita byla (ją dėl kreditorinių reikalavimų iškėlė V. Šarūnas), priėmė sprendimą padalinti vyro ir žmonos turtą. Kai po kelių mėnesių šį sprendimą paliko galioti Vilniaus apygardos teismas, sutuoktiniai iš karto kreipėsi į Ukmergės antstolę N. Jutkienę, kuri pervedė 679 tūkst. Lt į besibylinėjančios sutuoktinės sąskaitą.

V. Šarūnas teigia, kad nors sprendimas buvo įsiteisęjęs, tačiau antstolė neturėjo jo vykdyti, nes jis teismų sprendimus buvo apskundęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Būtent šio teismo kolegija vėliau konstatavo, kad Širvintų rajono apylinkės ir Vilniaus apygardos teismo sprendimai buvo neteisėti.

Bylą nagrinėjant iš naujo buvo priimtas V. Šarūnui palankus sprendimas, tačiau vyrui jau nepavyko atgauti pinigų – antstolei iš moters pavyko išieškoti tik 26 tūkst. Lt. Daugiau jokio turto nepavyko rasti, todėl antstolė išdavė išieškojimo negalimumo aktą.

Beje, kaip nurodė ieškovas, Ukmergės antstolė didelę pinigų sumą pervedė tą pačią dieną, kai gavo (išduotą tą pačią dieną) teismo vykdomąjį raštą.

V. Šarūnas įsitikinęs, kad už antstolio veiksmus ir neteisėtus teismų sprendimus privalo atsakyti valstybė. Tuo metu, kai antstolė pervedė pinigus, ji dirbo ne kaip privati antstolė, o prie Ukmergės rajono apylinkės teismo – pinigų pervedimas įvyko 2002-aisiais (antstolių reforma įvyko tik nuo 2003-iųjų).

„Valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio“, – nurodė V. Šarūnas.

Ieškinį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad Ukmergės antstolė atliko neteisėtus veiksmus ir buvo nepakankamai atidi, todėl V. Šarūnui sumažėjo galimybė susigrąžinti paskolintus pinigus.

Nors antstolės veiksmai pripažinti neteisėti, tačiau žala ieškovui nebuvo priteista – teismas mano, kad apie antstolės neteisėtus veiksmus turėjo būti žinoma dar 2002 metų pabaigoje, todėl ieškinys atmestas dėl praleisto senaties termino.

„Kadangi antstolė, nepatikrinusi, kokioje apimtyje galėjo būti vykdomi išieškotojos naudai priimti teismo sprendimai, pervedė išieškotojai didesnę pinigų sumą, teismas sprendžia, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarė žalą ieškovui, dėl ko šis prarado galimybę išsiieškoti skolą“, – teismas nustatė, kad egzistuoja neteisėtus antstolės veiksmus bei ieškovui padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys, nes vėliau, vykdant išieškojimą byloje pagal V. Šarūnui priimtą palankų sprendimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko, antstolės, vykdžiusios teismo sprendimus pagal skolininko sutuoktinei išduotus vykdomuosius raštus, jai pervesta 32 tūkst. Lt suma sumažėjo galimybė minėta apimtimi ieškovui išsiieškoti skolą.

Tačiau teismas nenustatė valstybės kaltės, nes neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys tarp teismo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos.

„Valstybė negali būti atsakinga už nesąžiningos skolininkės veiksmus“, – teismas pabrėžė, kad skolos V. Šarūnui negrąžinę sutuoktiniai yra darbingo amžiaus, „kas galimai ateityje leis iš jų išsiieškoti bent dalį skolos“.

Šį sprendimą V. Šarūnas per 30 dienų galės apskųsti apeliacine tvarka.