Atidalijus bendraturčiui priklausančią dalį, jo dalis atskiriama iš bendro turto, jo atžvilgiu baigiasi bendrosios nuosavybės teisė, atidalintą dalį asmuo turi teisę valdyti, naudoti, disponuoti savo nuožiūra.
Atidalijus vieno bendraturčio dalį, daiktas gali išlikti bendrosios nuosavybės objektu, tik sumažėti bendraturčių skaičius arba apskritai pasibaigti bendroji dalinė nuosavybė kiekvienam iš bendraturčių atidalijus jo dalį.
Teisę reikalauti atidalinti bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi teisę kiekvienas bendraturtis arba bendraturčio kreditorius, kad iš atidalintos dalies galėtų išieškoti bendraturčio turimą skolą. Kitų bendraturčių sutikimo norint atidalinti dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje nereikia, bendraturčiai privalo susitarti tik dėl atidalijimo būdo.
Taigi, jei susitariama dėl atidalijimo būdo, bendraturčio dalis gali būti atidalijama bendraturčių susitarimu, o tuo atveju, jei nesusitariama, bendraturtis turi teisę kreiptis su prašymu dėl atidalijimo į teismą.
Galimi keli atidalijimo būdai. Daiktas gali būti atidalijamas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai (ekonominės vertės neproporcingo sumažėjimo). Kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Kreipdamasis į teismą su prašymu atidalinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą (remdamasis Statybos įstatymu, statybos techniniais reglamentais).
Prašomas suformuoti daiktas turi atitikti bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje dydį. Tam, kad daiktas būtų atidalintas natūra, jis turi būti dalus (padalijus tikslinė paskirtis nepasikeičia, kiekviena dalis gali būti atskiras daiktas).
Taip pat, kaip jau minėta, dalijant daiktą turi būti išvengta neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atidalijant daiktą žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Paprastai žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Ši taisyklė netaikoma, jei atsidalijamas bendraturtis atidalijamą daiktą ketina naudoti pagal kitą paskirtį.
Pabrėžtina, kad tam tikrais atvejais, netgi tuo atveju, jei po padalijimo daiktą galima būtų naudoti pagal paskirtį, daiktui padaryta žala vistiek gali būti pripažinta neproporcinga pvz. iš esmės pablogėja daikto būklė, todėl atidalijimas natūra tokiu atveju taip pat nebus galimas.
Atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Visgi, pažymėtina, kad dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad negali likti jokių bendrojo naudojimo patalpų.
Tuo atveju, jei atidalijimas natūra nėra galimas, vienam ar keliem daikto bendraturčiams priteisiama kompensacija pinigais.
Pabrėžtina, kad dalijimo būdas išmokant kompensaciją pinigais gali būti taikomas tik tuo atveju, jei atidalijimas natūra be proporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimas. Taigi, tuo atveju, kai galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais negalima. Bendraturčiui priteisiama piniginė kompensacija turi atitikti atidalijamos dalies vertę (teisinga kompensacija turėtų būti laikoma ta, kuri atitinka bendraturčiui priklausančios dalies rinkos kainą).
Be kita ko, teismas, svarstydamas kompensacijos priteisimo klausimą privalo atsižvelgti į konkretaus asmens galimybes tokią kompensaciją sumokėti.
Kai asmenys bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi kelis objektus, jų sutarimu, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o kito objekto, esančio bendrąja daline nuosavybe, didesne dalimi. Galimas ir mišrus atidalijimo būdas objektą atidalijant natūra ir kompensuojant vienam iš bendraturčių tenkančią mažesnę dalį pinigais.
Taigi, sprendžiant dėl atidalijimo būdo, turi būti pasirinktas toks atidalijimo būdas, kuris geriausiai apgintų daugumos bendraturčių interesus, taip pat nepažeistų nė vieno iš bendraturčių teisių į turimą dalį. Daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas.