Kaip paskelbė Vilniaus apygardos teismas, verslo teisės advokatas Ž. Kvietkus, „būdamas eismo įvykio dalyviu, po eismo įvykio privalėjo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti“.
Pasak teismo, ši pareiga numatyta visiems eismo įvykio dalyviams.
Trijų teisėjų kolegija neskundžiama nutartimi paliko galioti Ž. Kvietkui Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo dar spalį paskelbtą nepalankų nutarimą. Jį skųsdamas apeliacine tvarka teisininkas siekė įrodyti, kad įvykis, kai nukentėjo dviratininkas, turėtų būti vertinamas ne kaip eismo įvykis, o kaip nelaimingas atsitikimas.
Bylos duomenimis, Ž. Kvietkus liepos 2-ąją, apie 14.45 val., vairuodamas automobilį „Saab 9-5“, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų, įvažiavo iš važiuojamųjų dalių sankirtos į Mildos g. esantį vienpusio eismo kelią ir tapo eismo įvykio dalyviu – jam priešpriešiais iš posūkio išvažiavo dviratininkas Aleksandras M.
Vengdamas susidūrimo prieš judėjimo kryptį važiavęs dviratininkas stabdė ir nukrito prieš pat sustojusį automobilį. Aleksandras M. patyrė įvairius sužalojimus, jo dviratis buvo nepataisomai sugadintas (už KET pažeidimą jam taip pat buvo skirta nuobauda).
Teisme Ž. Kvietkus aiškino, kad su žmona išlipęs iš automobilio pasiteiravo dviratininko dėl medikų iškvietimo ir netrukus su jais susisiekė telefonu. Paskui teisininkas su sutuoktine sėdo į automobilį ir nuvažiavo į netoliese esančius namus. Po kiek laiko vairuotojo žmona dviratininkui atnešė pagalvę.
„Su nukentėjusiuoju dviratininku greitosios pagalbos laukti liko mano žmona, aš grįžau namo“, – teismui nurodė advokatas. Čia jis „dėl patirto streso“ išgėrė brendžio.
„Kadangi nebuvo eismo įvykio, neturėjau pareigos nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo“, – tikino patyręs teisininkas, teismo prašęs nutraukti jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Su tokia advokato pozicija kategoriškai nesutiko Vilniaus kelių policija. Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Audrius Naudžiūnas teismui nurodė, kad Ž. Kvietkus „suvokė, jog jis yra eismo įvykio dalyvis, kad tarp jo vairuojamo automobilio ir dviratininko susižalojimo bei dviračio apgadinimo yra priežastinis ryšys“.
„Akivaizdu, kad Ž. Kvietkus suvokė, jog kilusio eismo įvykio aplinkybės bus dar aiškinamos, kad bus nustatinėjama, kokiomis aplinkybės įvyko eismo įvykis, tačiau vis tiek pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimą, kuriuo eismo įvykio dalyviams yra numatyta pareiga su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti“, – pabrėžė policijos atstovas.
Ž. Kvietkaus skundą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad KET nereikalauja transporto priemonių kontakto tam, kad įvykis būtų vertinamas eismo įvykiu.