Kone kiekvienas Lietuvos gyventojas, susidūręs su antstoliais, galėtų papasakoti apie jų godumą. Tad nieko keista, kad, neapsikentę jų savivalės, piliečiai vis dažniau juos skundžia Seimo kontrolieriams ir net teismuose geba įrodyti, jog kai kurie antstoliai verti belangės.
Gyventojai skundžiasi dažniau
Kaip 10 Lt skola įsikišus antstoliui tampa 398 Lt įsiskolinimu arba kaip kelių šimtų litų bauda tampa keturženkle – vien internete tokių istorijų nors vežimu vežk.
Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius pastebi, kad pastaraisiais metais skundų dėl antstolių veiklos daugėja, bet jų nėra labai daug.
„Per pastaruosius porą metų (2010–2011 m.) gavome 18 pareiškėjų skundų dėl antstolių veiklos, o tai yra apie 1 proc. visų gautų skundų skaičiaus“, – pasakojo R.Valentukevičius.
Į Seimo kontrolierių įstaigą kreipęsi gyventojai buvo nepatenkinti antstolių veikla ir skundėsi jų galimai neteisėtais skolų išieškojimo (vykdymo) veiksmais, piktinosi, jų nuomone, nepagrįstomis antstolių veiklos vykdymo išlaidomis arba manė, kad antstoliai pažeidė asmens aptarnavimo tvarką, o kartu ir teisę į tinkamą viešąjį administravimą.
R.Valentukevičius pabrėžia, kad tik kas ketvirtas skundas buvo pagrįstas.
Praėjusiais metais Seimo kontrolierius ištyrė atvejį, kai vilnietis sumokėjo baudą už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, bet antstolis Giedrius Jonauskas vis tiek norėjo gauti atlyginimą už paslaugas, kurių nesuteikė. Gyventojas savo tiesą įrodė teisme.
Kaltina visus antstolius
Iki 2003 m. sausio 1 d. antstoliams atlyginimą mokėdavo valstybė, bet, įsigaliojus Antstolių įstatymui, visi antstoliai tapo privatūs. Jie pragyvenimui užsidirba iš paslaugų, susijusių su vykdomosiomis bylomis: išieškodami teismų paskirtą turtą, padėdami išieškoti iš neatsakingų tėvų alimentus ir kt. Būtent antstoliai areštuoja skolininkų sąskaitas ir turtą, už tai imdami atitinkamą užmokestį iš paties skolininko.
Šių metų viduryje beveik 120 Lietuvoje dirbančių antstolių teko nagrinėti šiek tiek daugiau nei 1 mln. bylų.
2004 m. pradžioje vykdomųjų bylų buvo ne daugiau kaip pusė milijono.
„Mes paskaičiavome, kad gyventojų skundai dėl vykdomųjų bylų tėra 0,04 proc. bendro bylų skaičiaus, bet žiniasklaida kažkodėl pabrėžia tik tai, kas įvykę blogo“, – kalbėjo Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.
Jos žodžiais, „žmonės neretai painioja antstolius ir skolų išieškojimo bendroves, tarsi pastarosios teiktų tokias pačias paslaugas, kaip ir antstoliai“.
„Bet tai yra netiesa, nes tik antstoliams valstybė delegavo veikimą Lietuvos Respublikos vardu, o skolų išieškojimo įmonės netgi gudrauja, mėgindamos savo paslaugas vartotojams reklamuoti, tarsi jų teikiamos paslaugos būtų beveik identiškos antstolių paslaugoms“, – teigė D.Petkauskaitė.
Menkavertės paslaugos nekainuoja
Žinomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas maždaug prieš pusantrų metų viešai piktinosi, kad antstolės Virginijos Meškauskienės kontora net penkiose jo sąskaitose įvairiuose bankuose areštavo vienodą – 332 Lt – sumą. Jis pripažino, kad tiesiog suklydo, kai už KET pažeidimą vietoje 75 Lt baudos pervedė tik 50 Lt, ir tikino, jog jokio pranešimo apie likusią nesumokėtą baudos dalį nebuvo gavęs. „Tačiau vis tiek to, ką ši antstolių kontora, galbūt ir bankai, darė mano atžvilgiu, kitaip nei vagyste, neteisėtu įsiveržimu į mano privačius finansus bei pasipelnymu pavadinti negaliu“, – tuomet teigė S.Jakeliūnas.
Antstolių rūmų pirmininkė Dovilė Satkauskienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad atlygis antstoliui priklauso nuo to, kiek jam reikia atlikti veiksmų.
„Visada lengviau yra skolintis svetimus pinigus, bet grąžinti reikia jau savus“, – pabrėžė D.Satkauskienė, paklausta, kodėl gyventojai piktinasi antstoliais.
Tačiau Teisingumo ministerijos atstovas Tomas Čepelevskis tikino, kad sprendžiant „mažų skolų ir didelių vykdymo išlaidų“ problemą svarbu atsižvelgti į apribojimus, numatytus Sprendimų vykdymo instrukcijoje (kuria vadovaujasi antstoliai).
„Pavyzdžiui, išieškant skolą iki 10 Lt, papildomos vykdymo išlaidos už konkrečius vykdymo veiksmus neskaičiuojamos, išieškant nuo 10 iki 50 Lt skolą, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 20 Lt, o išieškant nuo 50 iki 200 Lt, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 50 Lt“, – pabrėžė T.Čepelevskis.
Tad jei iki 200 Lt dydžio skolos greitai išieškoti nepavyksta, antstolis bent jau dalį veiksmų vykdomojoje byloje atlieka savo lėšomis, nes papildomos vykdymo išlaidos ribojamos.
Nuteisė laisvės atėmimo bausme
Antstoliai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, tai rodo ir neseniai paskelbtas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimas.
Teismas konstatavo, kad Vilniaus antstolis Darius Bliznikas, 2005 m. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė žalos ne tik valstybei, bet ir penkiems gyventojams.
Prokurorai nustatė, kad D. Bliznikas, pažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijas, net trijose bylose (iš septynių) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti vykdymo išlaidas atskirai. Taip antstolis neteisėtai įgijo teisę į 20 proc. didesnį atlyginimą už savo paslaugas.
Už piktnaudžiavimą padėtimi D.Bliznikas lygtinai nuteistas laisvės atėmimo bausme.
Antstolių istorijos nagrinėjamos ir Garbės teisme.
Šio teismo vadovė antstolė Sonata Vaicekauskienė „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad nuo 2011 m. balandžio kolegos svarstė 7 antstolių veiklą ir šešiose drausmės bylose konstatavo, jog antstoliai pažeidė etiką.
„Keturis Garbės teismo sprendimus antstoliai apskundė teismui, bet patys sprendimai rodo, kad savireguliacija tarp antstolių veikia gana efektyviai“, – kalbėjo S.Vaicekauskienė.
Šio Garbės teismo sprendimai išsiunčiami visiems antstoliams, todėl grėsmė būti apsvarstytiems Garbės teisme antstolius verčia būti budresnius.
Stoju antstolių pusėn
Julius Sabatauskas, Seimo narys
Antstolio profesijos labai nemėgstame todėl, kad šie žmonės atima iš mūsų pinigus. Antstolio įsikišimas yra kraštutinė priemonė, paskirta teismo, kai asmuo (skolininkas) piktybiškai vengia grąžinti skolas. O juk yra sakoma: „Skola – ne rona. Neužgis.“
Be to, prieš įsikišant antstoliui kreditoriai išbando įvairius būdus, kreipdamiesi į skolininką dėl skolos grąžinimo. Jie siunčia pranešimus ir tik tada, kai baigiasi savanoriško skolos grąžinimo terminas, kreipiasi į teismą. Būtent teismo sprendimu antstolis įpareigojamas išieškoti pinigus.
Antstolio veiklos vykdymo išlaidas labai aiškiai reglamentuoja Teisingumo ministerija, patvirtindama įkainius, ir mes galime diskutuoti tik apskritai dėl susidariusios skolos išieškojimo tikslingumo. Juk neretai ir kreditoriai piktnaudžiauja, dėl 1 ar 3 Lt kreipdamiesi į teismą, nors vien vykdomosios bylos užvedimas pas antstolį kainuoja apie 100 Lt, jau nekalbant apie tai, kiek kainuoja gauti įvairias pažymas apie skolininko turimą turtą ir pajamas iš „Registrų centro“ ir kitų duomenų bazių valdytojų. Kaip bebūtų, šiuo atveju stoju antstolių pusėn.
Antstoliams reikia labiau pasukti galvą
Rolandas Rakauskas, skolų išieškojimo UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ direktorius
Antstoliais besipiktinančius žmones galima suskirstyti į dvi grupes – skolininkai ir kreditoriai. Kreditoriai piktinasi, kad net ir pasamdyti antstoliai nelabai padeda atgauti pinigus iš skolininkų, o jei tai ir pavyksta, tai tik po labai ilgo laiko. Tačiau kreditoriai pamiršta, kad antstolio veikla labai aiškiai apibrėžta Civilinio proceso kodekse ir kad antstolis negali bet kokio veiksmo atlikti kada panorėjęs ir bet kaip, o tik laikydamasis įstatymais nustatytos tvarkos bei procedūrų.
Savo ruožtu skolininkai, skųsdami antstolio veiksmus, siekia vilkinti skolos išieškojimą. Taip, mes ir antstoliai – konkurentai. Per ekonomikos kilimo laikotarpį antstoliai gyveno labai gerai. Jie tada areštuodavo sąskaitas ir tik laukdavo, kada į jas įkris pinigėliai. O dabar antstoliams, norint išieškoti skolą, reikia labiau pasukti galvą. Šioje srityje skolų išieškojimo įmonės dirba tikrai mikliau, yra labiau patyrusios, nes jos nei anksčiau, nei dabar neturi valstybės suteiktų įgaliojimų atlikti priverstinio pobūdžio veiksmus.
Vien todėl jos privalo kitais leistinais būdais siekti išieškoti skolą.