KT savo nutarime pabrėžė, kad Konstitucija iš esmės neužkerta kelio teisiniam reguliavimui, kai teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos, kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu, kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus.

„Toks išimtinis teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pateisinamas dėl to, kad priešingu atveju, t. y. nenustačius tokio teisinio reguliavimo, sulėtėtų atitinkamų bylų sprendimas – teisingumo vykdymas ir taip galėtų būti sudarytos prielaidos pakenkti asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, pažeistos tam tikros konstitucinės vertybės; toks teisėjas turi būti atleistas, kai tik įvyks atitinkamas teisinis faktas, su kuriuo siejamas teisėjo įgaliojimų pratęsimas, – bus baigtos nagrinėti atitinkamos bylos“, - pažymėjo KT.

Pasak jo, tuo metu, kol minėtos bylos dar nėra baigtos nagrinėti, tas teisėjas yra visavertis teisėjas: jis turi tuos pačius įgaliojimus vykdant teisingumą, kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, jo, kaip teisėjo, statusas yra nedalomas, jam taikomi tie patys iš Konstitucijos kylantys veiklos suvaržymai bei atlyginimo ribojimas, jis turi tą pačią atsakomybę, imunitetus, kaip ir kiti teisėjai.

Tiesa, su tokia pozicija nesutiko KT teisėjas Egidijus Šileikis, parašęs atskirąją nuomonę.

„Mano manymu, teisėjo, kurio įgaliojimai pratęsti, legitimacijos (vykdyti teisingumą) šaltinis, taigi ir legitimacijos ribos - individualus įgaliojimų pratęsimo aktas, kuriame nurodomas įgaliojimų pratęsimo priežastis (pagrindas): konkrečios bylos, kurios nebaigtos nagrinėti. Todėl tame akte nenurodytų bylų nagrinėjimas - legitimacijos neturintis teisingumo vykdymas“, - pažymėjo E. Šileikis.

Pasak jo, paskiriant teisėjams naujas bylas įgaliojimų pratęsimo instituto aspektą savo nuožiūra sprendžia Konstitucijoje neįgalioti subjektai, įsiterpiantys į konstitucinę prezidento ar Seimo kompetenciją.

KT savo 2007-aisiais priimtą sprendimą išaiškino po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė sprendimą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjos Liudvikos Tupienės nagrinėtos bylos.

LAT buvo paskelbęs, kad Civilinių bylų skyriaus teisėjos L. Tupienės įgaliojimai buvo pasibaigę praėjusių metų balandį, tačiau tuometinis prezidentas Valdas Adamkus juos pratęsė iki tol, kol teisėja baigs nagrinėti konkrečias 7 bylas.

Nuo balandžio 16-osios, kai įsiteisėjo prezidento dekretas, kuriuo leista L. Tupienei nagrinėti tik 7 bylas, teisingumo vykdytoja paskelbė sprendimus daugiau kaip 85 bylose.

„Tai yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas“, - išnagrinėjęs vieną L. Tupienės bylą praėjusių metų gruodį pabrėžė LAT.

Kaip rašoma neskundžiamoje LAT nutartyje, bet kurioje byloje turi būti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas.

Kilus skandalui prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo L. Tupienę atleido iš pareigų.