„Nėra teisės akto, kuris numatytų generalinio prokuroro teisę būti ginčo subjektu, turinčiu teisę ginčyti kitų priimtą sprendimą dėl drausminės atsakomybės taikymo ar netaikymo“, - pabrėžė VAAT. Trijų teisėjų paskelbtas sprendimas dar negalutinis – Generalinė prokuratūra jį galės apskųsti Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui (LVAT). Neabejojama, kad prokuratūra šia teise pasinaudos.
Kaip sprendime nurodė VAAT, prokuroro kompetencija, kiek ją apibrėžia teisės aktai, dėl drausmės bylos iškėlimo Kauno policininkams buvo realizuota.
„Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) nuostatas, prokuroras nėra ir negali būti tarnybinio ginčo šalimi, o skundžiama tarnybinio patikrinimo išvada ABTĮ taikymo prasme negali būti laikoma nei veiksmu, nei teisės aktu“, - VAAT nutraukė bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Į teismą prokuratūra kreipėsi po J. Jasaičio priimto nutarimo, kuriuo jis atsisakė nubausti pirmuosius D. Kedžio pareiškimus tyrusius Kauno Panemunės policijos komisariato tyrėjus Rasą Kairienę ir Edmundą Navicką.
Kaip teisme nurodė prokuroras Aidas Mažeika, VRM paneigė A. Valantino pasirašytų išvadų motyvus, nors tokia teisė jai nėra suteikta. Pasak jo, prokurorams pritarė ir Seimo komitetas, dėl Kauno vykių priėmęs tokias pačias išvadas kaip ir prokuratūra.
„Mes neteigiame, kad tyrėjai turėjo būti nubausti - VRM gali jų ir nebausti, tačiau generalinis inspektorius neturėjo teisės peržiūrėti prokuroro nutarimą ir paneigti jo išvadas, - pabrėžė A. Mažeika. – Dabar atsitiko taip, kad yra du sprendimai su skirtingomis išvadomis, kurios sukels teisines pasekmes kituose teisminiuose procesuose“.
.
Pasak A. Mažeikos, VRM neturėjo teisės vertinti prokuroro nutarimo iškelti drausmės bylą policijos tyrėjams, be to, J. Jasaičio priimtas sprendimas ateityje gali turėti teisinių pasekmių - Generalinė prokuratūra yra nubaudusi keturis prokurorus, dalis jų kreipėsi į teismą, todėl prokuratūra baiminasi, kad nubaustieji ginčo nagrinėjime remsis ir VRM išvadomis.
Prokuroras pažymėjo, kad J. Jasaitis viršijo savo kompetenciją, kai nutarime nebausti Panemunės policijos komisariato tyrėjų nurodė kitokias nei prokuroro sprendime yra įvardyta išvadas bei motyvus – esą generalinis inspektorius, skirtingai nei generalinis prokuroras, nusprendė, kad policijos pareigūnai laiku ir tinkamai vykdė savo pareigas ir neprivalėjo atlikti kai kurių ikiteisminio tyrimo veiksmų.
Tuo tarpu J. Jasaitis aiškino, kad Generalinė prokuratūra neturėjo teisės apskųsti jo priimtą nutarimą teismui. „Nesutinku s prokuroru, nes jie svarstė sau pavaldžių pareigūnų atsakomybės klausimą, o mes - savo, todėl šio ginčo net negalėjo būti“, - pažymėjo generalinis inspektorius.
DELFI primena, kad generalinis prokuroras yra nusprendęs Kauno miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Ritą Čivinskaitę ir Kauno apygardos prokurorą Andrių Kiuršiną pažeminti pareigose, o pastarojo viršininką - Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Nerijų Marcinkevičių nubausti papeikimu. Vos 4 dienas prie bylos prisidėjusiai Civilinių bylų skyriaus prokurorei Solveigai Gradzevičienei pareikšta pastaba.
Baudžiamąją bylą tyrusią Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorę Genovaitę Ročienę generalinis prokuroras nusprendė atleisti iš pareigų.
Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės vyriausiajam prokurorui Zenonui Burokui buvo pareikštas papeikimas, šio skyriaus prokuroras Sigitas Jankauskas – pažemintas pareigose.