„Mes neteigiame, kad tyrėjai turėjo būti nubausti - VRM gali jų ir nebausti, tačiau generalinis inspektorius neturėjo teisės peržiūrėti prokuroro nutarimą ir paneigti jo išvadas, - pabrėžė A. Mažeika. – Dabar atsitiko taip, kad yra du sprendimai su skirtingomis išvadomis, kurios sukels teisines pasekmes kituose teisminiuose procesuose“.

A. Mažeika: inspektorius neturėjo teisės vertinti prokuroro nutarimo

Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį išnagrinėjo generalinio prokuroro skundą dėl VRM priimto sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nubausti pirmuosius D. Kedžio pareiškimus tyrusius Kauno Panemunės policijos komisariato tyrėjus Rasą Kairienę ir Edmundą Navicką.

Generalinei prokuratūrai teisme atstovavo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Mažeika, dalyvavęs vertinant Kauno ir Generalinės prokuratūros prokurorų veiksmus tiriant D. Kedžio dukros galimo seksualinio išnaudojimo bylą. VRM atstovavo sprendimą nebausti Kauno policininkų priėmęs generalinis inspektorius J. Jasaitis.

Pasak skundą padavusios prokuratūros atstovo, generalinis prokuroras kreipėsi į teismą siekdamas apginti įstatyme saugomus prokuratūros interesus, kuriuos gina Konstitucija ir kiti teisės aktai.

„Visų pirma, VRM neturėjo teisės vertinti prokuroro nutarimo iškelti drausmės bylą, o antra – generalinio inspektoriaus priimtas sprendimas ateityje gali turėti teisinių pasekmių, - sakė A. Mažeika. – Generalinė prokuratūra nubaudė keturis prokurorus, dalis jų kreipėsi į teismą, kurie, neabejojame, remsis ir VRM išvadomis. Mes manome, kad susidarė netoleruotina situacija, kai tuo pačiu klausimu yra dvi išvados, kurios kardinaliai skiriasi“.

Pasak prokuroro, generalinis inspektorius viršijo savo kompetenciją, kai nutarime nebausti Panemunės policijos komisariato tyrėjų nurodė kitokias nei prokuroro sprendime yra įvardyta išvadas bei motyvus – esą generalinis inspektorius, skirtingai nei generalinis prokuroras, nusprendė, kad policijos pareigūnai laiku ir tinkamai vykdė savo pareigas ir neprivalėjo atlikti kai kurių ikiteisminio tyrimo veiksmų.

„Generalinis inspektorius neturėjo teisės vertinti prokuroro veiksmų, - sakė A. Mažeika. – Mes neteigiame, kad tyrėjai turėjo būti nubausti - galėjo jų ir nebausti, tačiau generalinis inspektorius neturėjo teisės peržiūrėti prokuroro nutarimą. Dabar gi, VRM kvestionuoja generalinio prokuroro sprendimus baudžiamosiose bylose, nors jiems tokia teisė nesuteikta. Tai galima palyginti su tuo, kad VRM gautų teismo sprendimą ir atlikusi savo vidinį tyrimą nuspręstų, jog taip neturi būti“.

J. Jasaitis: prokuroro nutarime buvo tik „teorinės prielaidos“

VRM generalinis inspektorius Julius Jasaitis
Foto: DELFI

Tuo tarpu VRM generalinis inspektorius J. Jasaitis pažymėjo, kad jam pirmą kartą teko susidurti su atveju, kai prokuratūra skundžia jo išvadas. Vis dėlto, jis įsitikinęs, kad Generalinė prokuratūra neturėjo teisės apskųsti jo priimtą nutarimą teismui, todėl administracinį ginčą nagrinėjančios teisėjų kolegijos prašė bylą nutraukti.

„Nesutinku s prokuroru, nes jie svarstė sau pavaldžių pareigūnų atsakomybės klausimą, o mes – savo, todėl šio ginčo net negalėjo būti, - teisme kalbėjo generalinis inspektorius. – Manau, kad dviejų asmenų nubaudimas ar nenubaudimas nėra jau toks svarbus visuomenei, kad dėlto reikėtų į teismą paduoti skundą. Mes veikėme pagal savo kompetenciją, o prokuratūra net neturėjo teisės paduoti skundo“.

J. Jasaitis teigė, kad „nėra tokios baudžiamosios bylos, kurią galima pabaigti per mėnesį“, todėl generalinio prokuroro nutarime tebuvo išdėstytos tik „teorinės prielaidos“, kokius veiksmus tyrėjai privalėjo atlikti gavę D. Kedžio pareiškimą dėl mergaitės galimo seksualinio išnaudojimo.

Pasak jo, pirminiame D. Kedžio pareiškime nurodyti teiginiai baudžiamąja prasme buvo „ant ribos“ - esą tuomet dar buvo neaišku, ar buvo padaryta nusikalstama veika.

„Visi įvykiai išsirutuliojo vėliau, kai jau byla buvo prokurorų žinioje“, - pažymėjo generalinis inspektorius.

Ar bus patenkintas generalinio prokuroro skundas, Vilniaus apygardos administracinis teismas ketina paskelbti sausio 21-ąją.

Prokurorai nubausti, policininkai – ne

DELFI primena, kad generalinis prokuroras yra nusprendęs Kauno miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Ritą Čivinskaitę ir Kauno apygardos prokurorą Andrių Kiuršiną pažeminti pareigose, o pastarojo viršininką - Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Nerijų Marcinkevičių nubausti papeikimu. Vos 4 dienas prie bylos prisidėjusiai Civilinių bylų skyriaus prokurorei Solveigai Gradzevičienei pareikšta pastaba.

Baudžiamąją bylą tyrusią Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorę Genovaitę Ročienę generalinis prokuroras nusprendė atleisti iš pareigų.

Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės vyriausiajam prokurorui Zenonui Burokui buvo pareikštas papeikimas, šio skyriaus prokuroras Sigitas Jankauskas – pažemintas pareigose.