Jūratę konsultavusi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga beveik neabejoja – jei ir I. Rinau būtų pasirinkusi teisinį kelią, istorija būtų pasibaigusi kur kas laimingiau.

Net neperspėjusi sutuoktinio į Lietuvą trynukus parsivežusi Jūratė prieš porą metų kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą.

„Vyras ją ruošėsi kaltinti vaikų grobimu ir reikalavo, kad vaikai būtų grąžinti į kilmės šalį – Vokietiją. Moteris aiškino, kad Vokietijoje jai nebuvo gera gyventi – ji buvo izoliuota nuo bendruomenės, praktiškai bendraudavo tik su vyru ir jo giminėmis. Tarp jos ir vyro buvo ir daugiau asmeninių konfliktų – vyras naudojo fizinį smurtą, ją lankė socialiniai darbuotojai iš Vaiko teisų tarnybos“, - Jūratės istoriją DELFI nupasakojo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, apie šį atvejį užsiminusi Žmogaus teisių stebėjimo institute vykusioje diskusijoje apie Rinau šeimos ginčo teisinius aspektus.

Jūratė į kontrolieriaus įstaigą kreipėsi prašydama patarimo, kaip toliau elgtis. Įstaigos patarimas buvo vienas - šiuos klausimus reikia spręsti Vokietijoje, mat būtina išsiskirti ir vaikams nustatyti globą. Jūratė patarimo paklausė. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga apie situaciją pranešė atitinkamai Vokietijos tarnybai ir paprašė visokeriopos pagalbos ginant vaikų interesus.

„Praėjusią savaitę kalbėjau su jos mama ir ja pačia – tiek skyrybų, tiek vaikų globos nustatymo procesas praėjo sklandžiai. Ji pasakė, kad jos, lietuvės, interesus teismuose labai gynė Vokietijos Vaiko teisių tarnyba. Dabar ji ramiai gyvena, dirba, mokosi, vaikai auga sveiki ir visa šeima patenkinta“, - pasakojo R. Šalaševičiūtė. Jos žiniomis, viename Lietuvos mieste gyvenančius vaikus lanko ir Vokietijoje gyvenantis tėvas.

Vokietijoje pirmenybė teikiama motinai

Būtent Jūratės paskatinta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos slenkstį peržengė I. Rinau. Pasak R. Šalaševičiūtės, Jūratės istorija buvo atvejis, kai įstaiga susipažino su panašių situacijų teisine baze, galimomis pasekmėmis.

„Todėl kai atėjo I. Rinau, mūsų pozicija buvo įkalbinėjimas, kad ji važiuotų į Vokietiją, į teismus. Mes jau turėjome šiokios tokios praktikos“, - sakė ji. Tačiau pastaroji pasirinko ne teisinį kelią.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pasakojo daug bendraujanti su Vokietijos socialinius darbuotojus rengiančiais dėstytojais, pačiais studentas, į Lietuvą atvykstančiais susipažinti su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. - Tokios institucijos Vokietijoje nėra.

„Vokietijoje visada labai palaikoma motina, gal net labiau nei Lietuvoje. Pas mus taikomas nediskriminavimo principas, labiau žiūrima į bendrą situaciją, vaikų norus. Vokietijoje dar prisilaikoma seno susiklosčiusio papročio, kad būtent mama vaikui turi būti pirmoje eilėje. Tai turbūt ir padėjo Jūratei“, - sakė R. Šalaševičiūtė.

„Pačios I. Rinau dalyvavimas teismuose Vokietijoje ir atstovavimas savo vaiko interesams, ko gero, būtų padėjęs mergaitės atžvilgiu gauti jei ne išimtines globos teises, tai bent jau vaiku rūpintis lygiomis teisėmis“, - teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Su pora panašių atvejų tarnyba susidūrusi ir dabar. Anot kontrolierės, šiais atvejais einama teisiniu keliu.

„Manau, kad I. Rinau padarė viską, kad vaikas būtų grąžintas atgal į Vokietiją“, - DELFI yra sakęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius Vytautas Nekrošius. Tuomet jis aiškino, kad klaipėdietė Inga Rinau yra pati kalta dėl teismuose jai priimtų nepalankių sprendimų, kai nuspręsta jos mažametę dukrą, Vokietijos pilietę Luisą perduoti auginti tėvui.

Be kita ko, V. Nekrošius yra aiškinęs, kad I. Rinau padarė klaidų nevykdama į teismo posėdžius Vokietijoje ir apie savo neatvykimo priežastis neinformavusi teisėjų.

DELFI primena , kad šią savaitę Klaipėdos apygardos teismas panaikino Vokietijos piliečiui Michaeliui Rinau skirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Vokiečio advokato apeliacinį skundą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nėra pagrindo suimti vaiko pagrobimu ir savavaldžiavimu įtariamą trimetės Luisos Rinau tėvą.

M. Rinau įtarimai buvo pareikšti po spalio 20-osios įvykio, kai Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos tarnyboje, nelaukdamas, kol bus įvykdytas vienas iš teismo sprendimo vykdymo veiksmų – perduotas vaikas, vyras į Vokietiją išsivežė savo mažametę dukrą.