Pasak 38 metų teisininko, į ES įstodama Lietuva įsipareigojo laikytis bendros teisės sistemos, dėl to narystė šioje organizacijoje reiškia ne tik galimybę gauti pinigus, bet ir laikytis bendrų gyvenimo principų.

Reaguodama į profesoriaus nuomonę apie bylą, išsakytą DELFI konferencijoje, Inga Rinau pateikia viešą savo atsakymą V. Nekrošiui.

Gerbiamas profesoriau,

Foto: DELFI

Noriu išreikšti susirūpinimą dėl Jūsų viešai pareikštų teiginių, susijusių su kilusio ginčo tarp manęs, Ingos ir Michael Rinau dėl dukters Luisos Rinau globos bei grąžinimo į Vokietiją vertinimu. Noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurie iš teiginių pareikšti neįvertinant faktinių aplinkybių visumos, kurios galbūt Jums ir nėra žinomos, bei yra palankūs tik vienai iš ginčo šalių, t.y. Vokietijos piliečiui M. Rinau.

Didžiausią susirūpinimą kelia teiginiai, pareikšti naujienų portalo DELFI konferencijos, vykusios 2008-07-24, metu bei DELFI 2008-07-24 straipsnyje, kuriame iš esmės reziumuojama konferencijos diskusija, pavadinimu „Teisės ekspertas: I. Rinau padarė viską, kad vaikas būtų grąžintas į Vokietiją“.

Žemiau aptarsiu tik labiausiai, mano įsitikinimu, teisingumo bei faktinių aplinkybių neatitinkančius Jūsų viešus teiginius ir pareiškimus:

Viešuose pareiškimuose akcentuojama, jog aš, I. Rinau, ignoravau bet kokį teismo procesą, pati esu kalta dėl teismuose priimtų nepalankių teismo sprendimų. Pirmiausia, noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad visuose teismo posėdžiuose aš buvau atstovaujama advokatės. Procesu buvo rūpinamasi – teikiami įrodymai, specialistų išvados ir pažymos.

Antra, prieš mane buvo imtasi tokių priemonių, kurios apribojo galimybes asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose. Mano vyras, M. Rinau kreipėsi į Vokietijos teisėsaugos institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo prieš mane pradėjimo. Šiuo pagrindu buvo išduotas arešto orderis. 2006 m. spalio mėn. prie Vokietijos teismo posėdžių salės, manęs, savo dukters motinos, laukė du Vokietijos teisėsaugos atstovai. Šis faktas nustatytas teismo sprendimu.

Taigi jeigu aš viena būčiau nuvykusi į minėtą teismo posėdį, galėjau patekti į tokią situaciją, kad nors ir laikinai, nors įstatyme nustatytais pagrindais, būtų suvaržyta mano, kaip motinos teisė į ryšį su dukra bei sūnumi, dėl ko nukentėtų vaikų interesai. Ar suprantate, gerbiamas profesoriau –vaikai būtų vieni likę namuose, be jokios globos. Iš Vokietijos teismo negavusi paaiškinimo, kodėl teisme laukė teisėsaugos atstovai, aš asmeniškai nenuvykau ir į 2007-06-20 teismo posėdį, tačiau posėdyje mane atstovavo advokatė.

Trečia, po arešto orderio panaikinimo aš asmeniškai dalyvavau 2008-01-17 vykusiame teismo posėdyje.

Ketvirta, apie neatvykimo priežastis Vokietijos teismai visada buvo informuoti raštu ir mane atstovavo mano gynėja.

Esu įsitikinusi, kad šių aplinkybių kontekste Jūsų pareiškimai apie teismo procesų ignoravimą nėra teisingi ir objektyvūs.

DELFI konferencijos metu taip pat viešai teigiate, kad aš visus metus neleidau tėvui susitikinėti su vaiku, absoliučiai atsisakiau bendrauti su vaiko tėvu. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės.

Pirma, dukra su tėvu vertėjaujant man pačiai bendrauja reguliariai interneto video-konferencijų pagalba 1-2 kartus per savaitę. Priminsiu, kad dukra nemoka vokiečių kalbos.

Antra, 2008 m. sausio mėn. tėvas su dukra bendravo penkias dienas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. Tai, kad ribojamas fizinis kontaktas su tėvu šiuo metu yra visiškai suprantama atsižvelgiant į tėvo vienareikšmę poziciją išsivežti Luisą Rinau į Vokietiją.

Dėl nurodytų aplinkybių, Jūsų viešai paskelbti teiginiai neatitinka faktinės situacijos.

Viešai taip pat teigiate, kad nagrinėjamose bylose spekuliuojama brolio interesais, nes nėra aišku kokie jie yra iš tikrųjų. Paaiškinu, kad mano dukros Luisos brolio interesai, psichinė būklė, norai, ryšys su seserimi, požiūris į galimybę išvykti gyventi į Vokietiją, yra nustatyti psichologų išvadomis, taip pat pateiktomis bylas nagrinėjantiems (-usiems) teismams, todėl teigti, kad yra spekuliuojama brolio interesais nėra jokio pagrindo. Nenoriu apeliuoti į žmogiškumą, kur galioja bendras supratimas, kad brolis ir sesuo turi augti kartu.

Taip pat negaliu sutikti su Jūsų pateikiamais vykstančių bylų ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (EBTT) sprendimo teisiniais vertinimais.

Teigiate, kad EBTT turėjo išaiškinti nuostatų turinį, ką jis ir padarė, neatsižvelgiant į tai, kad Vokietijos teismas negavo visų reikalingų dokumentų iš Lietuvos ir nesvarstė, kodėl pirma instancija (Klaipėdos apygardos teismas) buvo atsisakęs išduoti leidimą grąžinti vaiką į Vokietiją.

2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB ) Nr. 1347/2000 (toliau - Reglamentas) 11 str. 6 d. nustato, kad teismui sprendžiant vaiko negrąžinti, turi būti perduodami atitinkami dokumentai teismui tos valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo turėjo gyvenamąją vietą, nagrinėjamu atveju – Vokietijos teismui.

Reglamento 42 str 2 d. c p. nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą išduoti Reglamento 42 str. 1 d. nurodytą pažymėjimą, dėl kurio buvo pasisakoma EBTT sprendime, tai gali padaryti tik tuo atveju, jei priimdamas sprendimą atsižvelgė į priežastis ir įrodymus, kuriais grindžiama nutartis pagal 1980 m. Hagos konvencijos 13 str.

Minėtas Hagos konvencijos straipsnis reglamentuoja sąlygas dėl kurių vaikas gali būtų negrąžintas. Nurodytos Reglamento normos yra procedūrinės, todėl šių nuostatų aiškinimas bei vertinimas nagrinėtos bylos kontekste buvo ir yra EBTT prerogatyva.

Negaliu neatkreipti Jūsų dėmesio į tai, kad viešai deklaruojate, jog antstolis privalo vykdyti Vokietijos teismo sprendimą, nors Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) nagrinėjama byla dėl sprendimo pripažinimo formaliai nėra užbaigta procesiniu sprendimu. Nepaisant teisinės situacijos ir būsimo sprendimo, esu įsitikinus, kad tokie Jūsų teiginiai, neišnagrinėjus bylos LAT, prasilenkia su profesine etika.

Maloniai prašau susilaikyti nuo tokių viešų pareiškimų, kurie prasilenktų su faktiniais duomenimis ir teisine situacija, ir nuomonę reikšti etiškai bei sąžiningai. Kartu prašau, nevadinkite manęs GROBIKE . Grobike savo dukters, kurią pagimdžiau ir kuri yra mano šeima, mano gyvenimas.

Pagarbiai,

Inga Rinau