Kol vyksta tyrimas, Teisingumo ministerija neatskleidžia savo atsakymo turinio EK, tačiau tvirtina, jog buvo atsakyta į visus iškeltus klausimus. „Ministerijos specialistai paaiškino Lietuvos poziciją dėl Luisos bylos“, - teigė ministerijos atstovė Rūta Spulginaitė.

DELFI žiniomis, Lietuvos atsakyme bandoma pagrįsti, kad mūsų teisminės valdžios institucijos laikėsi ES teisės procedūrų, be to, EK pateikta informacija apie Lietuvos nacionalinės teisės nuostatas.

Teisėsaugos atašė teisingumo ir vartotojų reikalams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Algis Baležentis ketvirtadienį DELFI teigė, kad Lietuvos atsakymas jau perduotas EK Teisingumo, laisvės ir saugumo generaliniam direktoriatui, nagrinėjančiam skundą dėl Lietuvos teismų veiksmų.

„Šiuo metu dar nėra priimti jokie sprendimai dėl tolimesnio tyrimo, - sakė A. Baležentis. - Preliminariai galima manyti, jog EK spręs, ar pradėti ES teisės pažeidimo procedūrą“.

Ką nuspręs EK, gali paaiškėti rugsėjį, nes tradiciškai daugelis ES institucijų Briuselyje atostogauja.

Aukščiausias Teismas nesuskubo atversti bylos

Beveik prieš mėnesį triuškinamą pralaimėjimą ETT patyrusiai Lietuvai buvo paaiškinta, kad mūsų šalies teismai negalėjo nevykdyti Vokietijos teismo sprendimo ir privalėjo nedelsiant mažametę Vokietijos pilietę Luisą perduoti į kilmės šalį jos globėju paskirtam tėvui.

ETT taip pat pabrėžė, kad ši procedūra turėjo būti atlikta ne vėliau kaip šešias savaites.

Po prašymo pripažinti Vokietijos teismo sprendimą praėjo jau beveik 2 metai, tačiau Lietuvos teismai I. Rinau byloje dar taško nepadėjo. Šiuo metu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) yra nagrinėjami du skundai dėl Luisos – viena dėl vaiko perdavimo, kita – dėl proceso atnaujinimo.

Net ir gavę pylos dėl delsimo, teismai nesiėmė mažametės Luisos bylos nagrinėti skubos tvarka. Teismo posėdžiai numatyti rugpjūčio mėnesį.

Vokietijos pilietį M. Rinau Lietuvoje atstovaujanti advokatė Dalia Foigt yra sakiusi, kad į ES stodama Lietuva prisiėmė įsipareigojimą laikytis ES teisės. Ji, kaip ir kitos tarptautinės teisės nuostatos, yra Lietuvos nacionalinės teisės dalis, be to ES teisės aktai turi viršesnę galią nei Lietuvos.

Jeigu Lietuva įtikins EK, kad sąlygos padaryti pažeidimus esą buvo pateisinamos, mūsų valstybei sankcijos negrėstų. Priešingu atveju gali grėsti milijoninė bauda.

Susitarti visada yra geriau negu ginčytis

M. Rinau advokatė tvirtino, kad Luisos motina galėjo dėl vaiko globos teisių kovoti Vokietijos teismuose. „Ir greičiausiai ji šią bylą būtų laimėjusi, nes Vokietijoje yra tik vienetiniai atvejai, kai vaiko globa patikima tėvui“, - sakė D. Foigt.

„Vokietijos teismų praktika, kaip ir Lietuvoje, vienareikšmiškai gina mamos interesus, - pabrėžė ir DELFI konferencijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius. - Kad vaikas būtų paliktas tėvui, turi būti ypatingos priežastys, o tokie atvejai Vokietijos teismų praktikoje yra vienetiniai... I. Rinau jau išnaudojo visas galimybes pačiu efektyviausiu būdu - nedalyvaudama jokiame teismo procese. Manau, kad I. Rinau padarė viską, kad vaikas būtų grąžintas atgal į Vokietiją“.

„Kol galvojame, jog teisė egzistuoja tam, kad ją ignoruoti, kai mums tai yra patogu, esame tokie patys sovietinio mąstymo žmonės, nors ir gyvenantys rinkos ekonomikos sąlygomis, - sakė V. Nekrošius. – Manau, kad kalbėtis visąlaik yra geriau negu nesikalbėti, o susitarti visada yra geriau negu ginčytis. Vienintelė galimybė apginti vaiko interesus šioje situacijoje yra abiejų tėvų susitarimas, kuris vis dar galimas. Todėl poniai Rinau reikėtų pamiršti savo ambicijas, nustoti organizuoti koncertus, o nuvažiuoti į Vokietiją ir susitarti su tėvu dėl bendros vaiko priežiūros“.

Lietuva negalėjo nepripažinti Vokietijos teismo sprendimo

DELFI primena, kad dar 2006-ųjų rugpjūtį Vokietijos Oranienburgo apylinkės teismas nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui, o bendrą su mergaitės motina globą panaikinti. Teismas savo sprendimą motyvavo atsižvelgęs „į vaiko motinos elgesį, atrodantį kaip itin sunkų vaiko interesų pažeidimą“.

I. Rinau nepalankų sprendimą Vokietijos teismas priėmė, kai liepą mergaitės motina, gavusi tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą. Iš čia ji pranešė nežadanti sugrįžti.

Apeliacinis teismas yra konstatavęs, jog neteisėto vaiko laikymo pasekmės yra globos teisių pažeidimas, nes vaikas neteko asmens globos, kurią turėjo savo nuolatinėje nustatytoje gyvenamojoje vietoje – Vokietijoje. Be to, mergaitės mamai nebuvo ir nėra užkirstas kelias toliau bendrauti su dukra Vokietijoje.

Mažametė Luisa dar praėjusių metų kovo 15-osios galutine Apeliacinio teismo nutartimi iki balandžio 15-osios turėjo būti perduota tėvui į Vokietiją. Vėliau terminas buvo pratęstas iki liepos 1 d.

ETT konstatavo, kad Lietuva negalėjo nepripažinti Vokietijos teisėjų sprendimo ir mergaitė turėjo būti nedelsiant perduota tėvui.