Teisės į antrinę teisinę pagalbą suteikimas platesniam asmenų ratui sudarys galimybę mažas pajamas gaunantiems asmenims ginti teises ir įstatymų saugomus interesus teismine tvarka.

Asmens metinių pajamų dydis antrinei teisinei pagalbai gauti padidėjo 25 proc. Tai reiškia, jog pirmąjį asmens pajamų lygį atitinkantis asmuo (toks asmuo, kurio metinės pajamos neviršija 10 MMA, t.y. 8000 Lt per metus arba iki 667,67 Lt per mėnesį, pridedant 3,75 MMA (t.y. 3000 Lt per metus) kiekvienam asmens išlaikytiniui), turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Antrąjį pajamų lygį atitinkantis asmuo turi teisę į antrinę teisinę pagalbą, kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šiuo atveju, antrąjį lygį atitinkantis asmuo yra toks, kurio metinės pajamos neviršija 15 MMA (tai sudarytų 12000 Lt per metus arba 1000 Lt per mėnesį), pridedant po 5,5 MMA (t.y. 4400 Lt per metus) kiekvienam asmens išlaikytiniui.

Antrinė teisinė pagalba apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimą išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, taip pat bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso ar administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų bei su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Antrinę teisinę pagalbą organizuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.