Minėtose bylose Europos Bendrijų Komisija yra pareiškusi ieškinius Portugalijai, Austrijai, Vokietijai, Graikijai, Belgijai, Prancūzijai ir Liuksemburgui, prašydama pripažinti, kad šios, numačiusios pilietybę kaip sąlygą tapti notaru, pažeidė Europos Bendrijos steigimo sutartį ir atitinkamas Direktyvas (dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų pripažinimo sistemos arba dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo notarų atžvilgiu).

Komisija yra ir prieš Lietuvą pradėjusi pažeidimo procedūrą dėl pilietybės reikalavimo taikymo notarų profesijai ir netinkamo Direktyvos įgyvendinimo, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.

Šia procedūra, kaip ir minėtose bylose, yra ginčijamas analogiškų nacionalinių teisės aktų nuostatų teisėtumas.

Komisijos teigimu, notarų veikla nėra susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, tačiau pagal Lietuvos teisės aktuose įtvirtintą lotynišką notarų sistemą, notaro profesija neatskiriama nuo valstybinių funkcijų vykdymo ir todėl pilietybės reikalavimas Lietuvoje yra teisėtas.

Vyriausybei pritarus Teisingumo ministerijos pasiūlymui, dar bus teikiamas prašymas Teisingumo Teismui dėl leidimo įstoti į minėtas bylas. Teismui leidus, Lietuva kaip proceso dalyvė gautų visą su bylomis susijusią medžiagą ir galėtų veiksmingai su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ginti savo interesus Teisingumo Teisme.