Šiuo metu Seime svarstomame įstatymo projekte numatyta, kad visuomenės atstovai galės dalyvauti pretendentų į teisėjus atrankos komisijos veikloje, be to, jiems bus suteikiama teisė vertinti Temidės tarnų prasižengimus, profesinę veiklą.

H.Mickevičius: Lietuvos teisminė valdžia – viena labiausiai nepriklausomų pasaulyje

„Manau, kad įmanoma Lietuvoje surasti gerbiamų žmonių, kurie į teismų sistemos veiklą galėtų pažvelgti iš kitų pozicijų išsakydami savo neteisinę nuomonę, - DELFI sakė Vilniaus universiteto teisės fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekrošius. – Tačiau iškyla kitas klausimas - kokie visuomenės atstovai bus deleguoti į teismų savivaldos institucijas? Deja, geriausią idėją galima sužlugdyti pateikus netinkamą žmogų“.

Kad visuomenei bus naudinga įsitraukti į teisminės sistemos veiklą, mano ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius.

„Visuomenei įsitraukus į šiuos procesus, teismų sistema turėtų tapti atviresnė, - sakė ŽTSI vadovas. - Tačiau tai yra tik viena iš priemonių teismų darbui gerinti. Manau, reikia turėti aiškią viziją ir koncepciją, kokie teismai mums reikalingi. Todėl teisminėje sistemoje reikia vykdyti reformas, o ne lopyti skyles ar jautriai reaguoti į visuomenės kritiką.“

H.Mickevičius sakė, kad nors Lietuvos teisminė valdžia yra viena labiausiai nepriklausomų pasaulyje, tačiau dar labiau reikia stiprinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, bei įvesti teismų atskaitingumo sistemą, kvalifikacijos kėlimo reikalavimus.

„Vienas pagrindinių dalykų – teismų sistema turi būti profesionaliai valdoma, - DELFI teigė H.Mickevičius. – Teisėjai dar nėra pasiruošę save valdyti. Manau, kad teisminę valdžią turi sudaryti įvairių sričių specialistai, galintys profesionaliai valdyti. Didžiulė klaida, kad teismus aptarnaujančio organo – Nacionalinės teismų administracijos vadovas privalo būti teisininkas, kurį savo dekretu skiria prezidentas. Tai – nesąmonė. Jis turi būti profesionalus vadybininkas“.

V.Nekrošius: į teismą žmogus atėjo ne pažaisti

SKC nuotr.

ŽTSI direktorius pabrėžė, kad kiekvienas teisėjas kasmet turėtų atsiskaityti už savo darbą. „Manau, turi būti įvestos periodinės teisėjų darbo atestacijos, be to, kiekvienas teisėjas privalo būti tikrinamas prieš kildamas karjeros laiptas“, - pabrėžė H.Mickevičius.

Be to, jis neslėpė, kad viena pagrindinių teismų sistemos problemų – teisėjų kvalifikacija.

„Teisėjai jau yra išstudijavę kodeksus, todėl jiems derėtų studijuoti, kas yra demokratija, teisinė valstybė, koks teismų vaidmuo šioje santvarkoje ir gilintis į politinį, socialinį ir ekonominį kontekstą, - sakė žmogaus teisių gynėjas. – Kodėl Lietuvoje teismai nepopuliarūs? Todėl, kad su žmonėmis teismuose negražiai elgiamasi – štai posėdžių sekretorė buvo grubi, teisėja per posėdį išjuokė... Todėl teisėjams svarbu daug dėmesio skirti etikai, estetikai ir netgi vadybiniams dalykams“.

„Visuomenei įsitraukus į teismų sistemos veiklą, teisėjai galės išgirsti autoritetingų žmonių nuomonę, - mano VU Teisės fakulteto dekanas V.Nekrošius. – Tačiau labai svarbu, kad jie nebūtų politiški – jeigu į šį procesą įsipainios politika, nieko gero nereikia tikėtis. Geriausią idėją galima sužlugdyti pateikus netinkamą žmogų“.

V.Nekrošius atkreipė dėmesį, kad teisėjai turėtų suprasti, kad jie privalo būti ne tik geri teisininkai.

„Teisėjas turi suprasti, kad į teismą žmogus atėjo ne pažaisti, o išspręsti savo problemų, - sakė V.Nekrošius. – Kartais žmonės yra jautresnės jpsichikos, juos reikia išklausyti, būti geru psichologu. Teisėjas turi suvokti, kad jis yra valstybės įvaizdžio dalis, todėl jam yra keliami ypač dideli reikalavimai. Negali teisėjas, kaip kiti eiliniai piliečiai, nueiti į barą ir išgerti. Reikia suvokti, kad jis yra stebimas visą parą“.

Teismų stabilumas – valstybės stabilumo garantas

V.Nekrošius mano, kad atsakingiau turėtų elgtis ir politikai, kaltindami teismus korupciniais ryšiais.

„Jeigu yra tokių duomenų, informaciją pateikime atitinkamoms institucijoms, o ne šaukime, kad teismai yra korumpuoti, angažuoti, - sakė pašnekovas. – Nuversti teismų autoritetą yra labai paprasta, o atstatyti - reikia dešimt kartų daugiau įdirbio. Todėl priimant Teismų įstatymą reikia labai gerai apsvarstyti ir kiekvieną pasiūlymą pagrįsti“.

Dekanas pabrėžė, kad teismai – valstybės sudėtinė dalis, o teismų stabilumas – valstybės stabilumo garantas.

„Norime valstybėje turėti problemų – išjudinkime teismų sistemą, kuri vienintelė yra nepolitinė, nepriklausoma profesinė valdžia, užtikrinanti valstybės stabilumą, - dekanas teigė, kad visuomenė ir teisėjai turėtų suvokti, kad jie vykdo tik teisingumą, ir – nieko daugiau. – Dar daugeliui trūksta suvokimo, kad teismai yra rimta valstybės sudėtinė dalis. Mes galime teismų nemylėti, bet privalome juos gerbti ir rūpintis. Tačiau šiandieninė situacija – niūri: stabilumo teisminėje valdžioje neliko ir jo beveik niekam nereikia“.

J.Žilys: blogai, kai politiniai interesai yra aukščiau

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto dekanas Juozas Žilys įsitikinęs, kad šiuo metu Seime svarstomą Teismų įstatymą derėtų priskirti prie konstitucinių įstatymų.

“Nuolatinis teisinio reguliavimo keitimas dažnai yra pragaištingas, - sakė profesorius. – Jau 15 metų, kai funkcionuoja Konstitucija, todėl nereikia skubėti įvesti kardinalių pakeitimų. Šiuo metu visuomenei yra aktualūs teismų viešumo, teisėjų paskyrimo tvarkos klausimai, todėl juos ir svarstykime. Tačiau yra blogai, kai svarstant Teismų įstatymą svarbesnę reikšmę turi politiniai interesai ar faktoriai. Ar po kelių metų susirinkęs naujas Seimas vėl rekonstruos įstatymą?“

Buvęs KT pirmininkas įsitikinęs, kad Teismų įstatymas nepriskiriamas konstitucinių įstatymų sąrašui tik todėl, kad nenorima užstatyti užkardų būsimoms įstatymo pataisoms.

„Teismų įstatymas kaip atskiros valdžios šaka galėtų būti reguliuojama konstituciniu įstatymu, - mano J.Žilys. – Tai būtų garantija, kad įstatymas nuolat nebus reguliuojamas“.

Pasiteisino vieninga administracinių teismų sistema

Profesorius skeptiškai vertina kai kurių politikų siūlomą naujovę – administracines bylas kasacine tvarka nagrinėti ir kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT).

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos teismų sistema jau yra susiformavusi - nereikia daryti kardinalių sisteminių keitimų, o galvoti apie formas ir būdus, kaip ši sistema galėtų geriau funkcionuoti, - pabrėžė M. Romerio universiteto dekanas. – Administracinių teismų įkūrimą Lietuvoje sąlygojo Europos Sąjunga – tai buvo viena iš sąlygų Lietuvai stojant į Europos bendriją. Manau, susikūrusi vieninga administracinių teismų sistema pasiteisino, yra konstruktyvi – formuojasi teisėjų patirtis nagrinėjant administracinių ginčų bylas. Nematau jokios prasmės ir rimtų argumentų, kad šiuo metu reikėtų įvedinėti kasacines instancijas administracinei justicijai“.

Profesorius įsitikinęs, kad būtų netikslinga, jeigu bendrosios kompetencijos teismai pradėtų formuoti administracinei justicijai savo teisminę praktiką.

„Tai būtų atotrūkis nuo tos teisminės praktikos, kuri jau yra susiformavusi administraciniuose teismuose“, - sakė J.Žilys.

Administraciniai teismai turėtų būti dar labiau nepriklausomi

„Valstybė įkūrė specializuotą teismų sistemą, todėl mes turime būti solidūs ir jos nekeisti, - įsitikinęs V.Nekrošius. – Kitaip nekaip atrodysime prieš pasaulį, prieš savo žmones ir pačiai valstybei tai nebus naudinga. Šioje vietoje privalome būti konservatyvūs ir sprendimus priimti gerai apsvarstę ir pamatavę“.

ŽTSI vadovas H.Mickevičius atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų misija – ginti visuomenės interesus ginčuose su valdžios institucijomis.

„Teismai yra įkurti, kad gintų žmogaus teises kaip principą, o ginant principą, bus apgintas žmogus, – sakė H.Mickevičius. – Manau, šią sistemą reikia išlaikyti tokią, kokia ji yra. Jeigu LAT perduosime nagrinėti administracines bylas kasacine tvarka, panaikinsime šios sistemos nepriklausomumą“.

Jis taip pat pabrėžė, kad administraciniai teismai turėtų tapti dar labiau nepriklausomi.

„Tačiau to niekada nebus – valdžia teismams skiria finansavimą, - sakė H.Mickevičius. – Manau, yra nenormalu, kai pas šalies vadovus teismų pirmininkai turi eiti prašyti finansavimo teismų pastatų remontui ar pan. Administraciniai teismai turėtų būti absoliučiai nepriklausomi – jie sukurti ginti žmonių teises“.