Užtikrinus, kad organizmas būtų pakankamai aprūpintas skysčiais, galima, pasirodo, išvengti ir kitų su vyresniu amžiumi susijusių negalavimų, netgi pasijusti fiziškai sveikesniais.

Apie skysčių galią ir teigiamą poveikį sveikatai neseniai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje parašė žinomas LSMU Kauno klinikų kardiologas profesorius Raimondas Kubilius.

Profesoriui R. Kubiliui leidus, pateikiame jo tekstą:

„Stebuklinga reikiamo skysčių kiekio suvartojimo galia

Pamenu, kai prieš daugiau nei 15 m., vyresnis gydytojas klausė nuomonės, ar esame pastebėję, kad reikiamo skysčio kiekio suvartojimas padeda pacientams lengviau koreguoti arterinį kraujo spaudimą.

Šią istoriją prisiminiau, kuomet analizavome, kodėl vyresnio amžiaus pacientams ligoninėje negebame užtikrinti, kad jie dienos metu išgertų reikiamą kiekį skysčių (vanduo, arbata, sriuba ir kt). Suprantame, kad sunku susitarti dėl privalomo skysčių išgėrimo dar ir dėl to, kad neretai vyresni asmenys nejaučia troškulio.

Kaip tik į akiratį pateko mokslinis tyrimas, kuriame vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems periferine arterijų liga (kojų kraujagyslių aterosklerotinė liga, kuomet einant lygiu keliu kojose atsiranda skausmas, praeinantis sustojus ar paminkdžikavus), siekta padidinti suvartojamo skysčio kiekį.

Tyrėjai išsikėlė tikslą 66–77 metų pacientams, greta skiriamo medikamentinio gydymo, užtikrinti, kad per dieną jie suvartotų bent 2–2,5 litrus skysčių ir papildomai baltymų (kiaušinis, baltyminiai milteliai), leisiančių padidinti osmosinį slėgį, taip išlaikant reikiamą skysčių tūrį kraujagyslėse.

Geriamas vanduo

Gauti rezultatai nustebino:

  • po 6 mėn. pacientų nueinamas atstumas be sustojimo prailgėjo vidutiniškai nuo 100 m iki 535 m;

  • ėjimo laikas prailgėjo nuo 1,3 min. iki 6,3 minutės.

Tyrimo metu pastebėti ir kiti padidėjusio kasdienio skysčio kiekio suvartojimo privalumai:

  • septyniems tyrime dalyvavusiesiems, po tinkamos hidratacijos nebesikartojo migrenos priepuoliai;

  • trims pacientams, pradėjusiems vartoti daugiau skysčių, sumažėjo parkinsoninis tremoras;

  • pacientai, sergantys osteoartritu, skundėsi mažesniu sąnarių ir raumenų skausmu;

  • pacientams, kuriems buvo diagnozuota aterosklerotinė žarnų liga, sumažėjo ir išnyko pilvo skausmai;

  • pacientui, kuriam dėl lėtinės miego arterijos okliuzijos 3–4 k. per dieną kartojosi silpnumo ir sąmonės pritemimo epizodai, po reikiamo skysčio kiekio suvartojimo daugiau minėti simptomai nebesikartojo;

  • 2 pacientams, sergantiems širdies angina, po hidratacijos simptomai taip pat palengvėjo.

Ar tai galime paaiškinti? 5 % kūno skysčių yra kraujagyslėse, o esant nepakankamam jų suvartojimui, dėl sumažėjusio kraujo tūrio, audiniuose blogėja kraujo perfuzija ir tėkmė. Padidėjus hidratacijai, gerėja tėkmė ir pratekančio kraujo kiekis. Arteriolių sienelėje yra stiprus raumeninis sluoksnis, o nesant pakankamos tėkmės jos gali visiškai užsiverti, taip sumažindamos audinių aprūpinimą krauju“.

Apie dehidratacijos žalą ir būtinybę apsirūpinti pakankamu skysčių kiekiu yra pasakojęs ne vienas specialistas.

Štai vidaus ligų gydytoja Božena Markevič pasakojo, kad suaugęs žmogus praktiškai nejaučia troškulio – jis pajuntamas tik tada, kai kūne trūksta net litro vandens. Tad jei jau pajutote troškulį, reikia išgerti litrą vandens. Vietoje troškulio gali būti jaučiamas alkis, tada žmogus prisivalgo, bet taip reikiamo vandens vis tiek neišgeria.

Božena Markevič

Kai dienos metu pajaučiamas staigus alkio jausmas, patariama išgerti stiklinę vandens. Jei išgėrus ir palaukus 20 minučių alkis praėjo – būtina į tai atsižvelgti ir pradėti gerti daugiau vandens, o ne valgyti. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.

Tai, kad organizmas apie skysčių trūkumą gali pranešti alkiu, o ne troškuliu, portalui „Delfi“ yra sakęs ir žinomas treneris bei mitybos specialistas Paulius Ratkevičius. Anot jo, vanduo mums yra nepaprastai svarbus ir troškulys – ne blogiausia, kas gali nutikti.

Pasirodo, skysčių organizme trūkumas gali būti ir viena iš priežasčių, kodėl niekaip nepavyksta sulieknėti. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.

Sporto treneris Paulius Ratkevičius

O mitybos specialistas, atletas Artur Lebedenko-Swan neseniai portalo „Delfi“ skaitytojams pasiūlė paprastą testą, kaip išsiaiškinti, ar jūsų organizme nepažeistas skysčių balansas.

Jeigu skysčių vartojate per mažai, apie tai, priklausomai nuo dehidratacijos lygmens, jūsų organizmas gali pranešti įvairiais simptomais. Plačiau apie tai rašyta čia.