Pasak dietistės Vaidos Kurpienės, tokia sistema buvo sukurta tam, kad atkreiptų dėmesį į produktus, kuriuose yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų.
„Tačiau tokia vertinimo sistema neapibrėžia, kiek kitų priedų yra įdėta, koks produkto apdorojimas“, – sakė V. Kurpienė.
Kaip produktas pažymėtas, tiesiogiai susiję su gaminio sudėtimi.
„Šita sistema sukurta taip, kad viską vertina 100 gramų. Tai nėra porcijos dydis“, – kalbėjo dietistė.
Vis dėlto Lietuvos parduotuvėse tokių pažymėtų produktų – vos vienas kitas. Pasak V. Kurpienės, tai gana nauja sistema, o tyrimų daugėti pradėjo tik dabar.
„Kitas dalykas, kiek šalis suinteresuota skatinti gamintojus, nes pakeisti pakuotes ir etiketes yra labai brangu“, – kalbėjo dietistė.
Toks ženklinimas Lietuvoje neprivalomas, bet patys prekybininkai suinteresuoti, kad tokių prekių atsirastų kuo daugiau.
„Jei skelbiame privačios etiketės konkursą, kam galime tiesiogiai daryti įtaką, tai raginame gamintojus turėti tokį ženklinimą. Toks žymėjimas rodo skaidrumą“, – sakė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Toks skaidrumas kai kuriems gamintojams gali kišti koją. Mažai, kas norėtų, kad prekė būtų pažymėta raudona E raide.
„Apie tai yra diskusijos, kad yra mokslininkų grupė, kurie Prancūzijoje sugalvojo tokią skalę. Jie labai siekė, teikė peticijas Pasaulio sveikatos organizacijai, bet kol kas ji nebuvo patvirtinta“, – sakė LSMU Profilaktinės medicinos katedros vedėja Auksė Domeikienė.
Ekonomikos analitikė Guoda Azguridienė sakė, kad įmonės negali pakeisti pakuotės per pusmetį ir netgi per metus, nes tai būtų didžiulės investicijos.
Užsienyje tokia praktika buvo pradėta taikyti nuo 2016 metų. LNK Žinios klausė valstybinių institucijų, ar šios nemato poreikio, kad tokio lengvai suprantamo žymėjimo Lietuvoje atsirastų daugiau.
„Kadangi Europos Sąjungoje nėra vienos bendros papildomos maistingumo ženklinimo pateikimo formos, pagal Reglamentą valstybės gali pačios rengti ir rekomenduoti tokias formas savo nacionalinėje rinkoje ir apie tai pranešti Europos Komisijai“, – atsakyme rašė Sveikatos apsaugos ministerija.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba situacijos nekomentuoja.
„Yra dabar 7 šalys, kurios patvirtinusios tokį žymėjimą. Tai yra Vokietija, Prancūzija, Liuksenburgas, Šveicarija, Ispanija, Nyderlandai, Belgija“, – vardijo A. Domeikienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, siekiant mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, antsvoriu ar nutukimu, ir siekiant padėti žmonėms rinktis sveikesnius produktus, jie gali būti žymimi rakto skylutės simboliu. Taip pažymėtų prekių Lietuvoje vis daugėja.
Visą LNK Žinių reportažą žiūrėkite čia:
