– LOGIN konferencijoje skaitysite pranešimą: „Atskleidžiant miego paslaptis: jūsų poilsio matavimo mokslas“. Papasakokite, apie ką bus šis pranešimas?
– Pranešimą galima suskirstyti į du didesnius aspektus: miego matavimą ir matavimą miegant.
Miegas vis dar yra viena iš tų sričių, kuomet žmonės negali savęs stebėti be papildomos pagalbos. Norint jaustis gerai, svarbi ne tik miego trukmė, bet ir miego kokybė. Be to, kiekviena naktis skiriasi viena nuo kitos ir ilgalaikiai matavimo duomenys leidžia priimti pagrįstus sprendimus, jei norime pagerinti miegą.
Matavimai, atliekami miego metu, yra viena iš mano mėgstamiausių temų. Naktis suteikia stabilų, palyginamą matavimo laiką, kai momentiniai veiksniai sumažėja iki minimumo, o kasdieniniai pasirinkimai išties atspindi nakties duomenis. Žinoma, pateiksiu konkrečius „Oura“ duomenų pavyzdžius.
– Esate Oulu universiteto mokslų daktarė. Kokia yra Jūsų, kaip mokslininkės, tyrimų sritis?
– Mano disertacija buvo apie duomenų apdorojimą, tačiau su žmonėmis susiję duomenys mane visada domino labiausiai. Kiekvienas žmogus yra individualus ir per savo gyvenimą mes nuolatos keičiamės, o sukurti universalius algoritmus yra didelis iššūkis. Tyrimų sritys, kuriose sujungiami dirbtinis ir žmogiškasis intelektas, kad padėtų žmonėms, yra tai, dėl ko mano akys sužiba.
Man pasisekė, kad „Ouroje“ dirbu kaip tik šioje tyrimų srityje. Konkrečiau, tai reiškia galiu prisidėti prie kelių funkcijų kūrimo projektų – nuo naktinio širdies ritmo ir širdies ritmo kintamumo tyrimų iki chronotipo aptikimo bei periodų numatymo.
– Daug diskutuojama, kiek ilgai sveika miegoti, kada geriausia užmigti ir atsibusti, ar pokaičio miegas dieną kenkia sveikatai, o gal padeda. Kokie būtų Jūsų patarimai apie tai?
– Yra patarimų dėl daugybės svarbių klausimų, bet reikia suprasti, kad kiekvienas žmogus yra individualus. Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų miegoti nuo 7 iki 9 valandų, o reguliarūs, chronotipu pagrįsti miego ritmai yra geriausi. Vyturiai turėtų eiti miegoti anksčiau ir pabusti anksčiau nei pelėdos, jei laikosi savo chronotipo.
Deja, tai ne visada įmanoma dėl veiksnio, vadinamo gyvenimu (pavyzdžiui, nepavyks pakeisti darbo ar mokyklos tvarkaraščių).
Kalbant apie pokaičio miegą, yra tyrimų, kuriuose teigiama, kad kognityvinės veiklos požiūriu, jei jūsų miego kiekis sumažėja, geriau nusnūsti dieną, kad geriau funkcionuotumėte. Nepaisant to, esminė taisyklė galėtų būti užsitikrinimas, kad nusnūdimas neturės neigiamo poveikio jūsų miegui kitą naktį ir, jei įmanoma, reikėtų išvengti vėlyvo nusnūdimo, galinčio pakeisti miego ritmą (sutrikdyti cirkadinį ritmą).
– Tyrinėjate duomenis, gaunamus iš dėvimų išmaniųjų prietaisų, sekančių mūsų sveikatos rodiklius. Ar tokie duomenys gali padėti laiku aptikti grėsmingas sveikatos būkles? Į kokius rodiklius, gaunamus iš išmaniųjų prietaisų, svarbu atkreipti dėmesį?
– Labai nedaug vartotojams skirtų nešiojamų prietaisų yra tokie medicinos prietaisai, kaip „Oura“. Bet jau buvo istorijų, kai pasikeitusios ilgalaikės nešiojamųjų prietaisų duomenų tendencijos paskatino vartotojus kreiptis į gydytoją ir tokiu būdu pavyko laiku aptikti sveikatos problemas. Tačiau diagnozę visada nustatydavo medicinos specialistai.
Stebėdami bendrą sveikatos būklę, žmonės turėtų daugiau dėmesio skirti miegui: tai pats svarbiausias būdas atsigauti tiek protiškai, tiek fiziškai. O apie miego kokybę „Oura“ tikrai gali suteikti naudingų įžvalgų.
– Dabar sunku įsivaizduoti gyvenimą be išmaniųjų prietaisų. O kaip jie veikia mūsų cirkadinius ritmus? Kada reikėtų padėti telefonus, planšetes ar kompiuterius į šalį prieš einant miegoti?
– Mėlynos šviesos poveikis, sukeliantis miego laiko poslinkį (cirkadinį nesutapimą), yra plačiai pripažįstamas, o šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose įdiegta paruoštų naktinių režimų, siekiant sumažinti mėlyną šviesą naktį.
Tačiau be mėlynos šviesos vienas didžiausių miego trikdytojų yra naršymas ir socialinių tinklų sukelta smegenų stimuliacija. Svarbiausia taisyklė, norint užtikrinti ramų miegą, būtų viena ar dvi valandos be išmaniųjų prietaisų prieš miegą.
Heli Koskimäki pasisakys šių metų LOGIN konferencijos scenoje. Didžiausiame Baltijos šalyse inovacijų ir progreso festivalyje dalyvaus 200 pranešėjų, bus penkios turinio salės ir temos, kurios aktualios kiekvienam. LOGIN konferencija vyks jau gegužės 11–12 dienomis. Daugiau informacijos ir bilietai ČIA.
