Laboratorinės medicinos gydytoja, medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė Eglė Marciuškienė laidoje „Sveikas rytojus“ teigė, jog dar senovės civilizacijos žmonės žinojo, kad iš šlapimo galima spręsti apie žmogaus sveikatą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Manoma, kad laboratorinės diagnostikos era prasidėjo būtent nuo šlapimo tyrimo. Mat, net senovėje, neturint jokios įrangos, gydytojai stebėdavo šlapimo pokyčius ir taip galėdavo diagnozuoti tam tikrus sveikatos sutrikimus. Net humoralinės patologijos pradininkas – Hipokratas, savo raštuose aprašė šlapimą ir teigė, jog jis yra tam tikras filtravimo skystis, susidarantis žmogaus organizme“, – pasakojo „Antėja“ gydytoja E. Marciuškienė.
Anot specialistės, sveiko žmogaus šlapimas turėtų būti šviesios, sodrios geltonos spalvos. Tačiau, svarbu nepamiršti, jog spalvą lemia šlapime esančios cheminės medžiagos ir šlapimo koncentracija. O jo būklę įvertinti padeda atliekami tyrimai.
„Prieš atlikdami šlapimo tyrimą, pirmiausia jį apžiūrime ir įvertiname jo spalvą, skaidrumą, kvapą. Jeigu šlapimas skaidrus, jame nėra drumzlių, tai gali reikšti, jog žmogus yra sveikas. Tačiau nemalonus, aitrus šlapimo kvapas gali įspėti apie tam tikras inkstų ar šlapimo takų patologijas. Vizualiai įvertinus šlapimą, naudojant analizatorių ir indikatorines juosteles laboratorijoje yra atliekamas šlapimo tyrimas. Naudojamos juostelės padeda įvertinti šlapimo būklę ir nustatyti jo pokyčius“, – apie šlapimo tyrimo eigą kalbėjo specialistė.
Šlapimo tyrimas nereikalauja ypatingo pasiruošimo, nėra ribojamas maisto produktų ir gėrimų vartojimas. Tačiau, pasak laboratorinės medicinos gydytojos, svarbu žinoti, kad vienas faktorius gali turėti įtakos tyrimų rezultatams.
„Šlapimo tyrimų rezultatams įtakos gali turėti fizinis aktyvumas, todėl ruošiantis tyrimams, fizinis aktyvumas turėtų būti įprastas. Tačiau jei išvakarėse susidūrėte su neįprasta fizine veikla, tyrimus vertėtų atidėti, kadangi tokiu atveju šlapime gali būti randama baltymų, kurie dažnai siejami su inkstų ligomis“ – apie pasiruošimą šlapimo tyrimams pasakojo gydytoja.
Pasak gydytojos E. Marciuškienės, laboratorijoje gali būti tiriamas ir šlapimo pH, kuris parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Tai yra svarbūs duomenys, kadangi šlapimo rūgštėjimas gali paskatinti įvairių ligų vystymąsi.
„Dažniausiai šlapimo rūgšties koncentracija padidėja sergant cukriniu diabetu, tačiau svarbu nepamiršti, jog šlapimas reaguoja ir į maistą. Jei valgote daug mėsos, kuri priskiriama rūgštiniams produktams – jūsų šlapimo pH bus rūgštinis. Jei vartojate daug augalinės kilmės ir pieno produktų – šarminis. Taip pat šlapimo tyrimo metu gali būti nustatomas ne tik pH rodiklis, tačiau ir jame esantis gliukozės kiekis“, – apie šlapimo rūgštingumą ir kitus rodiklius pasakojo gydytoja.
Pasak specialistės, šlapimo tyrimų metu yra nustatomas ne tik baltymų ar cukraus kiekis šlapime, tačiau aptinkamos ir kitos medžiagos, kurios tam tikrais atvejais gali įspėti apie ligas.
„Eritrocitų vyrų šlapime neturėtų būti visiškai. O vaisingų moterų šlapime gali būti randama iki 5 raudonųjų kraujo kūnelių. Jeigu yra randama daugiau, gali būti įtariamos tam tikros inkstų ligos ar netgi organizme susiformavę navikai“, – kalbėjo laboratorinės medicinos gydytoja.
Kalbėdama apie ligas, specialistė teigė, kad žmonės vis dar prisigalvoja keistų ir neįprastų gydymosi metodų. Vienas jų – urinoterapija, kuomet šlapimas yra naudojamas tam tikrų negalavimų gydymui. Tačiau gydytoja atkreipė dėmesį, kad medicinos mokslas tokio šlapimo poveikio iki šiol nepatvirtino ir nepripažįsta.
„Šlapimo naudoti gydymo tikslais nerekomenduotina ir negalima, kadangi jis neturi jokių gydomųjų savybių“, – patikino gydytoja E. Marciuškienė.
Sveikatos priežiūros tinklo gydytojas urologas Gediminas Platkevičius laidoje teigė, kad dažniausiai pacientai į urologus kreipiasi dėl šlapinimosi sutrikimų, skausmingo šlapinimosi ar kitų simptomų.
„Šlapinimosi problemos – tai ne tik šlapimo takų infekcija. Pacientams taip pat gali pasireikšti skausmingas šlapinimasis arba šlapimo nelaikymas“, – kalbėjo gydytojas.
Pasak urologo, pacientams, kurie skundžiasi šlapimo problemomis, yra atliekamas ne tik ultragarsinis tyrimas, tačiau skiriamas ir kitas, itin daug informacijos apie žmogaus sveikatą suteikiantis tyrimas.
„Endoskopinių tyrimu metu šlapimo takai yra apžiūrimi iš vidaus. Šių tyrimų dėka galima nustatyti, ar šlapime nėra uždegiminių ląstelių, galima matyti, ar nėra raudonųjų kūnelių, kurie įspėtų apie kraujavimą šlapimo takuose. Šis reiškinys dažniausiai nustatomas po šlapimo pūslės vėžio ar šlapimo takų akmenligės ligų. Atlikus endoskopinius tyrimus taip pat galima pastebėti lėtinėms infekcijoms būdingus simptomus ir kitas struktūrines šlapimo takų anomalijas“, – apie endoskopinius tyrimus pasakojo G. Platkevičius.
Gydytojas urologas pastebėjo, kad apie žmogaus sveikatą daug informacijos gali suteikti ne tik šlapimo spalva ar kvapas, tačiau ir šlapinimosi srovės greitis. Norint nustatyti srovės greitį, yra atliekamas kiek kitoks tyrimas.
„Urofloumetrija – tai neinvazinis šlapimo srovės tyrimas, kurio metu pacientas nepatiria diskomforto, kadangi jo metu prašoma tik nusišlapinti į specialiai šiam tyrimui skirtą indą. Tuomet naudojama kompiuterinė urodinaminė aparatūra, kurios dėka yra gaunami tyrimo rezultatai apie šlapimo takų pratekamumą. Nustačius, jog paciento šlapinimosi srovė yra silpnesnė, galima įtarti, kad šlapimo takuose yra kliūtis, neleidžianti šlapimui kokybiškai pratekėti. Taip pat toks reiškinys gali įspėti apie atsiradusią gerybinę prostatos hiperplaziją ar šlaplės spindžio susiaurėjimą“, – pasakojo urologas.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!
