Parkinsono ligos požymius pastebi ne tik patyrusio mediko akis, bet ir aplinkiniai. Pasak A. Lukošaičio, susergama, kai nervų sistemoje ima mažėti dopamino, nyksta tam tikros galvos smegenų zonos ląstelės, dalyvaujančios judesių kontrolėje. Dėl to sutrinka žmogaus orientacija, judesiai sulėtėja, sunkėja, trinka eisena, pusiausvyra. Nors liga progresuoja pamažu, tačiau susijaudinus simptomai stiprėja.
Tikslios ligos priežasties medikai negali įvardinti, nes ji nenustatyta. Manoma, kad dažniausiai polinkį sirgti lemia genetika. Tačiau įtakos gali turėti ir galvos trauma, rūkymas, kai kurių vaistų vartojimas, kai kurios ligos.
Gydytojas neurologas, įtaręs Parkinsono ligą, pacientui skiria laboratorinius kraujo tyrimus, galvos smegenų kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją. Šie tyrimai parodo struktūrinius ir biocheminius pakitimus galvos smegenyse.
Diagnozavus Parkinsono ligą, pradedamas gydymas, trunkantis visą likusį gyvenimą. Pacientui skiriami vaistai – levodopos medžiagos, iš kurios nervų sistemoje pasigamina dopaminas. Ligoniui būtinos ir fizioterapinės priemonės, fiziniai pratimai, masažas, logopedinė terapija. Pasak gydytojo A. Lukošaičio, susirgusiems reikia išmokti gyventi su Parkinsonu, todėl ligoniui būtina ir reabilitacija: fizioterapinės priemonės, fiziniai pratimai, masažas, logopedinė terapija. Šiauliuose yra įsikūrusi sergančiųjų Parkinsono liga draugija, tad joje pacientai išmoksta ir reikiamų mitybos įpročių, vaistų vartojimo bei naujų bendravimo įgūdžių.
