Per vieną neseniai atliktą tyrimą (jam skirta publikacija kol kas nerecenzuota) buvo mėginama išsiaiškinti, ar odos mikrobiomas, t. y. visos ant odos esančios bakterijos, grybeliai, virusai ir kt., kaip nors prisideda prie odos senėjimo proceso, rašoma portale „IFLScience“.
„Mėginome ištirti, kaip ima kisti senstančios odos mikrobiomas, kadangi, kaip rodo ankstesni tyrimai, jį nulemia genetiniai ir aplinkos veiksniai, įskaitant gyvenimo būdą, etninę kilmę, gyvenamąją vietą, saulės poveikį, odos savybes, higienos įpročius, bendrą sveikatos būklę ir amžių“, – atsakydama į leidinio „New Scientist“ klausimus aiškino tyrimo iniciatorė Julia Oh, dirbanti Konektikuto Jacksono laboratorijoje.
Siekdama išsiaiškinti rūpimus klausimus, J. Oh vadovaujama mokslininkų komanda ištyrė nuo 51 moters odos paimtus mėginius. Visos tyrimo dalyvės – baltaodės paryžietės. Beveik pusės iš jų amžius svyravo nuo 20 iki 26 metų, o likusiosios turėjo 54–60 metų. Pritaikius atitinkamą metagenomų sekoskaitos technologiją, ant skirtingų asmenų odos pavyko identifikuoti skirtingas bakterijų rūšis. Mokslininkai atsižvelgė ir į tokius odos senėjimo parametrus kaip kolageno kiekis ir kokybė, kurie su amžiumi, kaip yra žinoma, mažėja.
„Pavyko nustatyti, kad jaunesnių ir vyresnių žmonių veido odos mikrobiomą sudaro ganėtinai skirtingos struktūros, – rašoma tyrimo ataskaitoje. – Dar reikšmingiau atrodo tai, kad daugelį nustatytų skirtumą tenka sieti su skirtingais biofiziniais parametrais, ypač kolagenu.“
Senesnių tyrimo dalyvių odoje, kaip ir tikėtasi, kolageno buvo aptikta mažiau, tačiau, apskritai imant, lemiamas vaidmuo buvo priskirtas trijų rūšių bakterijoms: Cutibacterium acnes, Staphylococcus epidermidis (epidermio stafilokokai) ir Corynebacterium kroppenstedtii. Pirmoji rūšis, kaip paaiškėjo, yra įprastesnė jaunesnių, o dvi paskesnės – vyresnių moterų odai.
Remdamiesi šiais rezultatais, tyrimo autoriai daro išvadą, kad egzistuoja tam tikras ryšys tarp šių rūšių bakterijų ir su amžiumi pasireiškiančio kolageno lygio kitimo. Visgi to ryšio priežastingumas kol kas neaišku: viena vertus, bakterijos gali lemti kolageno praradimą, bet, kita vertus, mažėjant kolageno gali kisti odos mikrobiomas. Siekiant suprasti, kaip yra iš tikrųjų, reikia atlikti daugiau ir išsamesnių tyrimų.
Įdomu tai, kad vyresnio amžiaus tyrimo dalyvių mėginiuose pavyko aptikti daugiau bakterijų su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genais. Ar šitai turi kokį nors poveikį odos senėjimui, kol kas nežinoma, tačiau tikėtina, kad taip.
„Su amžiumi esame veikiami daugybės antibiotikų, o mikrobai gali įgyti atsparumo antibiotikams genų ir iš aplinkos, ir vieni iš kitų. Šie genai gali išlikti mūsų odos mikrobų genų fonde, – aiškina J. Oh. – Antibiotikų vartojimas, be jokio abejo, gali pakeisti mikrobiomo charakteristikas ir padaryti poveikį imunitetui bei odos barjerui.“
Mažai tikėtina, kad kuriant kovos su senėjimu preparatus bus skubama atsižvelgti į šio tyrimo išvadas: prireiks nemažai laiko, kol bus patvirtintas nustatytas ryšys ir įvertinti visi tyrimo trūkumai. Tolesnis žingsnis, anot J. Oh, galėtų būti bandymas suprasti, kaip konkrečiai bakterijos galėtų veikti kolageno gamybą.
