Pasak specialistų, apgamai – tai gerybiniai odos dariniai, susiformuojantys iš pigmentinių odos ląstelių – melanocitų. Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną, suteikiantį spalvą mūsų odai ir plaukams. Nors visi žmonės turi panašų melanocitų kiekį, odos spalvos skirtumus lemia skirtingo šių ląstelių funkcinis aktyvumas.
Laura Tautvydaitė pasakoja, kad apgamai gali būti įgimti arba įgyti. Apgamai, su kuriais gimstama ir kurie atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais, vadinami įgimtais. Šie apgamai įprastai yra nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų skersmens, rudos ar juodos spalvos, dažniausiai jie būna pavieniai. Įgimti apgamai gali būti bet kurioje kūno vietoje, augant jie turi tendenciją didėti.
Gyvenimo eigoje atsiradę apgamai vadinami įgytais. Daugiausiai įgytų apgamų atsiranda iki 30–40 metų amžiaus. Šie apgamai įprastai yra nedideli, iki 1 cm skersmens, aiškių ribų, tolygios spalvos, ovalios ar apvalios formos. Dažniausiai jie atsiranda galūnėse ir kitose saulei atvirose kūno vietose.
Įgytų apgamų atsiradimą lemia genetinis polinkis, ilgas buvimas saulėje, odos pigmentinis tipas. Gydytojos dermatologės teigimu, neretai moterys pastebi, kad apgamų padaugėja po nėštumo ir gimdymo. Pasak jos, nėštumo metu keičiasi hormonų veikla, todėl apgamai gali padidėti, paburkti, šiek tiek pakisti, tačiau vėliau jie įprastai grįžta į savo pradinę būklę.
Pagal pigmentinių ląstelių (melanocitų) išsidėstymą odoje apgamai skirstomi į jungties, mišraus tipo ir dermalinius. Atskirai išskiriami atipiniai apgamai. Nors tai – gerybiniai odos dariniai, jiems būdinga asimetrija, netolygūs, neaiškių ribų kraštai, netolygi spalva, didesnis skersmuo, t. y. požymiai, kurie būdingi ir melanomai.
Lyginant su kitais apgamais, atipinių apgamų rizika supiktybėti yra didesnė. Didesnė melanomos grėsmė kyla ir tiems, kurie turi 50 ir daugiau apgamų. Todėl atipinių ar daug apgamų turintiems žmonėms ypač svarbu juos stebėti ir reguliariai tikrintis pas specialistą, saikingai būti saulėje, naudoti apsaugines priemones.
Pasak Žygimanto Vaičio, nuolat apsižiūrėti savo kūną bei stebėti turimus apgamus – svarbu visiems. Specialistas primena ABCD taisyklę, nurodančią apgamo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos galima įtarti patį agresyviausią odos vėžį – melanomą. Tai – asimetrija, netaisyklingas kontūras, pakitusi spalva ir darinio pokyčiai (angl. asymmetry, borders, colors, dynamics).
Gydytojas primena, jog, norint išvengti grėsmingos ligos, būtina reguliariai vertinti apgamus pagal išvardintus požymius. Pastebėjus apgamo pokyčius – pakitusį jo dydį, spalvą, formą, kraštus arba atsiradusį naują greitai augantį ir besikeičiantį apgamą, svarbu nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją dermatologą.
„Esant neaiškiam, ypač kintančiam odos dariniui, svarbu nelaukti, tikintis, kad jis išnyks savaime. Jokiu būdu negalima mėginti darinį šalinti patiems, nes tai gresia komplikacijomis. Tiksliai ir preciziškai odos darinius gali būti pašalinti tik specialistas lazeriu ar skalpeliu“, – įspėja gydytojas dermatologas.
Jis taip pat primena, kad norint laiku pastebėti pavojingus pakitimus ir užkirsti grėsmingoms ligoms reguliariai atlikti profesionalią apgamų patikrą patartina visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Pasak gydytojo dermatologo, apgamų patikra atliekama tiriant juos rankiniu dermatoskopu, skaitmeniniu siaskopu ir videodermatoskopu. Šie neinvaziniai, neskausmingi ir jokio diskomforto pacientui nesukeliantys metodai leidžia anksti ir tiksliai diagnozuoti piktybinius odos darinius ir besikeičiančius apgamus.
Pažangiausias šiuo metu apgamų diagnostikai naudojamas metodas – jų patikra skaitmenine sistema „FotoFinder“. Šis odos darinių ištyrimo būdas, specialistų pripažįstamas auksiniu standartu, suteikia galimybę ne tik itin tiksliai įvertinti apgamus, odos darinius, ikivėžines odos būkles, bet ir gautus duomenis išsaugoti tolimesniam stebėjimui.
Jeigu apžiūros metu apgamas pasirodo įtartinas, jis reguliariai stebimas, įvertinus piktybiškumo požymius atliekama biopsija ir histologinis tyrimas, arba skiriamas chirurginis gydymas.
Gerybinių odos darinių – gerybinių apgamų, papilomų, seborėjinių keratomų ir kt. – šalinimas nėra būtinas. Šalinti apgamą ar ne, jį įvertinęs, kartu su pacientu nusprendžia gydytojas dermatologas. Įprastai šalinami nepatogiose, nuolat dirginamose vietose esantys dariniai, kurie dažnai traumuojami. Gerybiniai odos dariniai gali būti šalinami ir dėl estetinių priežasčių.
Vieną ar kelis odos darinius, juos pažiūrėjus specialistui ir įsitikinus, kad tai – tikrai gerybiniai dariniai, galima pašalinti lazeriu iš karto po konsultacijos, to paties vizito metu.
Pasak Lauros Tautvydaitės, apgamų šalinimas lazeriu – tai saugi ir greita procedūra. Jos metu taikomas vietinis nuskausminimas, todėl nejuntamas skausmas ar diskomfortas. Atliekant procedūrą į apgamą ar kitą odos darinį sukoncentruojama visa lazerio energija, kuri, virstų šiluma, išgarina ląstelėse esantį vandenį, ir darinys pašalinamas. Minimaliai invazyvios procedūros metu nepažeidžiami aplinkiniai audiniai, po jos daugeliu atveju beveik nelieka randelių, todėl ji puikiai tinka šalinti apgamus ir kitus odos darinius ant veido, kaklo ar kitose gerai matomose kūno vietose. Lazeriu taip pat sėkmingai šalinami apgamai ar kiti odos dariniai, esantys sunkiai pasiekiamose kūno vietose.
Apgamų šalinimui gali būti naudojamas ir chirurginis metodas. Atipiniai apgamai šalinami tik chirurginiu būdu, nes pašalinus atipinį apgamą visuomet papildomai atliekamas jo histologinis įvertinimas ląsteliniame lygmenyje.
Vieno odos darinio šalinimo trukmė priklauso nuo jo dydžio, vietos, histologinio tipo. Įprastai procedūra užtrunka 10–15 min. Gijimo laikas apie 10–14 dienų. Po pašalinimo buvusio darinio vietą rekomenduojama dezinfekuoti, saugoti nuo gausios drėgmės. Tam, kad apgamų bei kitų odos darinių šalinimo vietoje neatsirastų pigmentinių dėmių, po procedūros būtina vengti tiesioginių saulės spindulių ir naudoti apsaugines priemones nuo saulės. Odos darinius, ypač esančius viršutinėje veido dalyje ar atvirose kūno vietose, rekomenduojama šalinti šaltuoju metų laiku.
Baigdami pokalbį gydytojai dermatologai Laura Tautvydaitė ir Žygimantas Vaičys primena, jog Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, odos vėžiu kasmet suserga daugiau nei 3,5 milijono Europos gyventojų. „Melanoma – tai agresyviausia odos vėžio forma, galinti atsirasti bet kokiame amžiuje ir greitai išplintanti į vidaus organus. Todėl, pastebėjus jos požymius, reikalingas neatidėliotinas gydymas. Laiku pastebėti pavojingus pakitimus ir užkirsti kelią šiai grėsmingai ligai gali padėti reguliari kasmetinė profesionalaus specialisto atliekama odos darinių patikra. Jeigu dar niekada nesitikrinote apgamų pas gydytoją dermatologą ar darėte tai seniai, rekomenduojame kuo skubiau tai padaryti“, – pataria specialistai.
