Nustatyta, kad anksti keltis įpratusių žmonių kūnai linkę dažniau naudoti riebalus kaip energijos šaltinį. Be to, vyturiai dienos metu dažnai būna aktyvesni. O štai ilgai naktinėjantys neišeikvoja tiek daug energijos, vadinasi, jų organizme gali imti kauptis riebalai, padidindami diabeto ir širdies ligų riziką.
„Tad medikams svarbu atsižvelgti į dar vieną elgsenos veiksnį, išauginantį tam tikrų ligų riziką. Naktinės pelėdos, palyginus su vyturiais, susiduria su didesne nutukimo, antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų grėsme“, – dienraščiui „The Guardian“ sakė vienas iš tyrimo autorių, medžiagų apykaitos specialistas Stevenas Malinas, dirbantis JAV įsikūrusiame Rutgerso universitete.
S. Malinas kartu su tyrėjų komanda 51-ą nutukusį vidutinio amžiaus suaugusįjį suskirstė į vyturių ir pelėdų grupes, priklausomai nuo jų atsakymų į klausimus apie miego ir aktyvumo įpročius. Mokslininkai savaitę stebėjo tyrimo dalyvių aktyvumą. Taip pat tikrinta, kokius „degalus“ renkasi jų organizmai ramybės būsenoje arba sportuojant ant bėgtakio vidutiniu ir dideliu intensyvumu.
Tyrimo metu nustatyta, kad vyturiai buvo jautresni insulino lygiui ir ramybės būsenoje bei fizinio krūvio metu sudegino daugiau riebalų nei pelėdos. Kita vertus, ilgai naktinėjantys žmonės buvo mažiau jautrūs insulino lygio kitimui ir kaip energijos šaltinį daugiau naudojo angliavandenius, o ne riebalus.
Anot S. Malino, kol kas neaišku, kodėl taip skiriasi vyturių ir pelėdų medžiagų apykaita. Galima priežastis – jų natūralių organizmo ciklų ir laiko, kada realiai einama miegoti ir pabundama, neatitikimas.
„Galimas toks paaiškinimas: dėl įvairių priežasčių, nors dažniausia suaugusiųjų priežastis būna darbo valandos, žmonės negyvena pagal savo cirkadinį ritmą“, – aiškina ekspertas. Pavyzdžiui, naktinė pelėda miegoti nueina vėlai, bet vis tiek turi anksti keltis, kad nepavėluotų į darbą arba pasirūpintų vaikais. Dėl to jie galimai „iškrenta“ iš savo natūralaus cirkadinio ritmo.
Pasak laikraščio „USA Today“, šio tyrimo išvados gali priversti peržiūrėti mūsų miego ir budrumo modelius ir garsiau prabilti apie pavojus sveikatai, kuriuos kelia darbas naktimis ir dukart per metus persukama laikrodžio rodyklė.
„Skatindami mūsų organizmams nenatūralų laiko režimą, galimai padidinsime pavojų sveikatai. Tikimės, kad ateityje bus išsiaiškinta, ar tam tikri mitybos ir aktyvumo įpročiai gali padėti tokį pavojų sušvelninti“, – sakė S. Malinas.
