Tarp rizikos veiksnių – darbas, paveldimumas ir net kontraceptikų naudojimas

Per metus LSMU Kauno ligoninės Kraujagyslių chirurgijos sektoriuje atliekama daugiau nei pusė tūkstančio įvairių kraujagyslių operacijų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šį problema pasitaiko vis jaunesniems žmonėms. Pasak LSMU Kauno ligoninės Kraujagyslių chirurgijos sektoriaus vedėjo gydytojo kraujagyslių chirurgo Gedimino Grigo, yra keletas pagrindinių veiksnių, lemiančių kraujagyslių ligas.

„Dėl venų varikozės keturis kartus dažniau kreipiasi moterys. Ši liga būdingesnė žmonėms, dirbantiems stovimą darbą, ypač ten, kur aukšta temperatūra. Su kraujagyslėmis susijusiomis problemomis dažniau skundžiasi kirpėjai, pardavėjai, kepyklų darbuotojai. Taip pat įtakos turi ir paveldimumas: jei senelė ar mama turėjo venų problemų, tikėtina, kad ir dukrai gali pasireikšti ši liga. Kraujagyslių sienelių silpnėjimą lemia ir hormonai, tad atidžiau savo kojas reikėtų stebėti moterims, naudojančioms hormoninius kontraceptikus. Tarp rizikos veiksnių taip pat yra rūkymas bei alkoholio vartojimas, kurie neigiamai veikia kraujagyslių sieneles ir kraujotaką.

Dažniausiai pacientų įvardijami simptomai: jaučiamas sunkumas kojose, jos greitai pavargsta, protarpiais kojos gali nesmarkiai patinti arba jas gali traukti mėšlungis. Jei problemos neišsprendžiamos laiku, gali atsirasti hiperpigmentacija – rudos dėmės ant kojų, o kraštutiniais atvejais atsiveria trofinės opos, kurias sunku užgydyti“, – pasakoja gydytojas kraujagyslių chirurgas.

Venų varikozė

Anot specialisto, nemalonūs pojūčiai paprastai palengvėja pakėlus kojas į viršų, rytais tokių problemų kamuojami žmonės taip pat dažnai jaučiasi geriau: „Reikėtų nemaišyti venų patologijos ir stuburo patologijos keliamo kojų skausmo. Stuburo problemų turintys žmonės po nakties neretai jaučia kojų sustingimą, sunkumą ar skausmą, o venų problemų turintys žmonės ryte jaučiasi geriau ir nemalonius pojūčius kojose pajunta dieną arba vakare.“

Operacijos prireikia ne visada

Kraujagyslių chirurgijos sektoriuje gydomi pacientai, sergantys arterijų ir venų ligomis. Dėl kraujagyslių išsiplėtimo, susiaurėjimo ar spaudimo atliekamos įvairios operacijos. Gydytojas pabrėžia, kad labai svarbu, jog pacientai kreiptųsi į kraujagyslių chirurgus pradinėse ligos stadijose. Tuomet ir pagalbos galimybės platesnės, ir naudojami minimaliai invaziniai gydymo būdai.

„Pirmiausia kojas apžiūrime vizualiai, jei reikia, atliekamas echoskopijos tyrimas, rečiau – invazinis rentgenologinis tyrimas su kontrastu. Jei nustatome kokias nors venų problemas (jos pradeda plėstis, yra vožtuvinis nepakankamumas arba įgimta patologija), sprendžiame dėl gydymo.

Jei pacientas kreipiasi ligos pradžioje, galima skirti venotonikus – specialius kraujagysles stiprinančius vaistus, nešioti kompresines kojines ir taip bandyti pristabdyti ligą. Vis dėlto net naudojant šias priemones negalima garantuoti, kad ateityje nekils problemų, nes senstant kraujagyslės ir vožtuvų darbo veikla silpnėja, atsiranda kitų susirgimų. Jei matome, kad gydymas nepadės, rekomenduojame operuotis ankstyvesnėje ligos stadijoje, nes tada pagalba efektyvesnė“, – teigia G. Grigas.

Užtenka minimalaus pjūvio

Kraujagyslių chirurgas pasakoja, kad gydymo metodas parenkamas po konsultacijos su pacientu.

„Jei liga nesmarkiai pažengusi, galime taikyti įvairius veninių mazgų ar išsiplėtusių venų šalinimo būdus: lazeriu, mikrobangomis, radiodažniu ar naudojant kreodestrukcijos metodą. Dabar operuojant kraujagysles didelių pjūvių beveik nebūna, nebent operuojamos arterijos. Randukai būna maži. Kartais atėjusio pasitikrinti žmogaus klausiu, ar jis operuotas, nes dažnai jokių randų nesimato. Lazerines operacijas apmoka ligonių kasos, tad labai apmaudu, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės užleidžia ligą, neklauso rekomendacijų ir ryžtasi operacijai tik tada, kai mažai invazinių metodų jau nebegalime naudoti. O po rimtesnių chirurginių operacijų pasitaiko liekamųjų reiškinių: pasireiškia limfostazė – limfos apytakos sutrikimas, išlieka patinimų, rudų dėmių ant kojų“, – teigia specialistas.

Pasak gydytojo, po operacijos vaikščioti galima tą pačią dieną, tik reikia vengti didelio fizinio krūvio. Vasarą būna daugiau diskomforto, nes mėnesį laiko reikia nešioti kompresines kojines, nesimaudyti vandens telkiniuose ir vengti pirties malonumų, todėl žmonės dažnai operuotis nusprendžia šaltuoju metų sezonu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją