Apie tai, kodėl žmonės vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu susiduria su šia problema, kas skatina šlapimo nelaikymą, kokių maisto produktų vartojimą vertėtų sumažinti, turintiems tokią bėdą, ir kaip galima būtų tai išspręsti, pagaliau kiek kartų per dieną normalu šlapintis, pasakojo Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė Jūratė Brazauskienė ir gydytojas urologas Aivaras Grybas.
Gydytoja J. Brazauskienė sakė, kad šlapimo nelaikymu vadinamas nevalingas šlapimo ištekėjimas ne šlapinimosi metu.
Tuo metu gydytojas A. Grybas pastebėjo, kad neretai žmonės painioja šlapimo nelaikymą su dažnu vaikščiojimu į tualetą. Tačiau pastarasis sutrikimas vadinamas kitais terminais: poliurija, poliakiurija, nikturija (dažnas šlapinimasis naktį).
„Šlapimo nelaikymu vadiname tiesiog nevalingą šlapimo pratekėjimą ar į įklotus, ar į sauskelnes, kada jau tikrai negalima sulaikyti šlapimo.
Šlapimo nelaikymas dar skirstomas į skirtingus laipsnius: mažo, vidutinio ir didelio, priklausomai nuo to, kiek per parą netenkama šlapimo. Iki 200 ml yra mažo laipsnio nelaikymas, 200–400 – vidutinio, virš 400 yra didelio laipsnio šlapimo nelaikymas“, – patikslino nuotolinėje transliacijoje „Facebook“ paskyroje pasisakęs gydytojas A. Grybas.
Paklaustas, kaip dažnai šlapintis per parą yra normalu, gydytojas A. Grybas atsakė, kad 8 kartus, įskaitant iki 2 kartų per naktį. Vis tik skaičius yra ir gana individualus.
Po gimdymo šlapimo nelaiko kas penkta–šešta moteris
Šlapimo nelaikymas yra išties dažna bėda, ypač dažnai užklumpanti garbaus amžiaus moteris. Anot gydytojos J. Brazauskienės, net 80 proc. maždaug 80 metų amžiaus sulaukusių moterų susiduria su šia problema.
Su šlapimo nelaikymu susiduria ir jaunos moterys. Tai liudija vienos laidos žiūrovės klausimas: „Pastebėjau, kad po gimdymo kosėdama nelaikau šlapimo. Kada man jau suskubti pas gydytoją?“
„Tai dar vadinama stresiniu arba įtampos šlapimo nelaikymu, kai nelaiko šlapimo kosint, čiaudint, keliant, šokant, suskubant, bėgant. Manau, kad visada yra laikas pasirūpinti savimi ir kreiptis į atitinkamus specialistus“, – patarė gydytoja J. Brazauskienė.
Pasak medikės, jaunos moterys po gimdymo neretai susiduria su šlapimo nelaikymu. Kaip rodo Kauno klinikų tyrimas, kas penkta–šešta moteris po gimdymo nelaiko šlapimo. Dažnai tai susiję su sudėtingesniais gimdymas, po kurių atsiranda dubens organų, raumenų disfunkcijos.
Problema nėra svetima ir vyrams
Dėl šlapimo nelaikymo kenčia ir vyrai. Gydytojas A. Grybas sakė, kad tai kažkuriuo savo gyvenimo metu patiria apie 10 proc. vyrų.
„Vyrai išties dažniau susiduria su priešinga situacija, kada yra apsunkintas šlapinimasis, susilpnėjusi šlapimo srovė – kartais netgi iki susilaikymo. Bet po tam tikrų situacijų, tarkime, po onkologinių ligų gydymo, po tarpvietės ar dubens srities operacijų, po tarpvietės ar dubens srities traumų, po stuburo, invervacijos pažeidimų, esama šlapimo nelaikymo ir tarp vyrų“, – teigė gydytojas urologas.
Tarp rizikos veiksnių – ir rūkymas
Šlapimo nelaikymas veikiausiai nėra paveldimas – bent jau tokių duomenų nėra, vis tik gydytojas A. Grybas sakė, kad iš dalies yra paveldimi rizikos veiksniai.
„Pastebėta, kad dažniau šlapimo nelaiko antsvorio turintys žmonės, sergantys cukriniu diabetu. O šie veiksniai turi genetinę predispoziciją“, – paaiškino gydytojas.
Taip pat šlapimo nelaikymo riziką didina visos veiklos, kurios padidina intraabdominalinį slėgį, pvz., sunkus fizinis darbas, sunkių svorių kėlimas. Taigi kartais įtampos šlapimo nelaikymas pasitaiko profesionalioms sportininkėms.
Problema gali atsirasti ir dėl vidurių užkietėjimo, nes tada taip pat padidėja intraabdominalinis slėgis tarpvietės raumenims.
Rizikos veiksniu gali būti ir rūkymas, lėtinis bronchitas, nuolatinis kosėjimas.
Esant šlapimo nelaikymui, reikėtų vengti valgyti gausiai, aštriai, riebiai arba labai rūgščiai.
Kai yra skubos šlapimo nelaikymas, reikėtų vengti ir tokių maisto produktų, kurie dažnina šlapinimąsi ir šlapimo pūslės dirglumą. Tokiu atveju nerekomenduojamas gausus kavos vartojimas, aštrus maistas, alkoholis.
Higienos priemonės kompensuojamos
Kartais nuo žmogaus sklinda šlapimo kvapas. Gydytojas A. Grybas sakė, kad tai irgi yra šlapimo nelaikymo požymis.
„Nėra taip, kad šlapimo kvapas sklistų be šlapimo nelaikymo. Bet reikia suprasti ir tai, kad yra įvairių sudėtingų ligų – onkologinių, trauminių, dėl kurių suformuojamos stomos – urostomos, cistostomos. Kartais sudėtinga tai higieniškai prižiūrėti.
Iš tikrųjų informacijos mūsų pacientams trūksta, trūksta slaugos ir ambulatorinės priežiūros. Pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonės nėra informuoti apie šiuo metu prieinamas higienines priemones, higieninius įklotus, efektyvias sauskelnes. Jie vis dar bando savomis buitinėmis priemonėmis tvarkytis: pasisiūti ir įsidėti įklotus“, – kalbėjo gydytojas.
Urologas priminė, kad Lietuvoje higieninės priemonės šlapimo nelaikantiems pacientams yra kompensuojamos.
Apskritai, esant šlapimo nelaikymui, labai svarbi tampa higiena. Gydytojai tokiems pacientams rekomenduoja dažniau praustis, siekiant užkirsti kelią galimoms infekcijomis.
Kas gresia nesigydant?
Nors šlapimo nelaikymas kartais neatrodo ta bėda, dėl kurios reikėtų skubėti pas gydytoją, vis dėlto ją spręsti reikėtų, nelaukti, kol įsisenės.
„Iš praktikos matome, kad žmonės dešimtmečiais kenčia šią problemą. Ji įsisenėja, darosi sunku suteikti pagalbą. Be to, dėl šlapimo nelaikymo kartojasi šlapimo takų infekcijos, kurios irgi įsisenėja, formuojasi atsparūs patogenai, kartais gali netgi susiformuoti infekciniai akmenys ar sutrikti kitos funkcijos.
Be to, žmogaus amžius taip pat yra svarbus: kuo vyresnis amžius, tuo teikti reabilitacinę ar chirurginę pagalbą darosi vis sunkiau“, – įspėjo gydytojas.
Taigi, susidūrus su šia bėda reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašytų siuntimą pas reikiamą specialistą.
Gydymas – nuo reabilitacijos iki operacijos
Gydytoja J. Brazauskienė pastebėjo, kad šlapimo nelaikymas yra didelė ir psichologinė, ir socialinė problema.
„Žmonės dėl to dažnai vengia ilgų kelionių, skaičiuoja, kur galėtų būti tualetai, tai veikia ir intymų gyvenimą, kartais vengiama seksualinių santykių“, – sakė gydytoja.
Gydytojas urologas A. Grybas pritarė: ši problema paliečia daugelį sričių, įskaitant seksualinį gyvenimą. Laimė, ši problema 90 proc. yra išgydoma.
Gydymas parenkamas, priklausomai nuo šlapimo nelaikymo laipsnio, taip pat ir nuo tipo: vieni gydymo metodai taikomi skubos šlapimo nelaikymui, visai kiti – įtampos šlapimo nelaikymui.
„Turime platų priemonių, kurias galime pasiūlyti, spektrą: pradedant nuo reabilitologų – Santaros klinikose yra stiprus skyrius, kuris dirba su reabilitacinėmis priemonėmis, tokiomis, kaip kineziterapija ar fizioterapija. Žmonės, pajėgūs vykdyti reabilitacinę programą, nukreipiami ten.
Jeigu tai yra skubos šlapimo nelaikymas, skiriamas medikamentinis gydymas, atliekami urodinaminiai tyrimai, esant poreikiui daromos intravezikinės instiliacijos, skiriama intravezikinė botulino toksino injekcija.
Esant pažengusiems atvejams – antrojo ir trečiojo laipsnio šlapimo nelaikymui – skiriame chirurginį gydymą: tiek vyrams, tiek moterims galime pasiūlyti pošlaplinio raiščio implantacijos operaciją, o esant visiškam šlapimo nelaikymui vyrams implantuojami ir dirbtiniai šlaplės sfinkteriai“, – išvardijo gydytojas A. Grybas, nuraminęs, kad gydymas niekada nepradedamas nuo chirurginių priemonių.
Gydytoja J. Brazauskienė pasakojo, kad praktiškai visoms moterims patariama atlikti Kėgelio pratimus, tiesa, jų efektyvumas yra apie 20 proc. Kėgelio pratimų efektyvumas priklauso nuo moters amžiaus – veiksmingesni jie yra jaunoms.
Gydytojas A. Grybas rekomendavo tarpvietės raumenis mankštinti net ir nesusidūrusiems su šlapimo nelaikymu prieš kokias nors operacijas, gimdymą arba bet kuriuo gyvenimo momentu, taip mažinant šlapimo nelaikymo riziką ateityje. Tačiau kartu urologas įspėjo: vien pasižiūrėti internete ar pasiskaityti, kaip atlikti Kėgelio pratimus, neužtenka. Reikėtų ir specialisto, kuris patartų, kurios vietos aktualios, kaip reikėtų daryti tuos pratimus.
Taip pat dubens raumenis padeda stiprinti indukcinės, magnetinės srovės.
