„Nemaža dalis į šeimos gydytojus besikreipiančių pacientų, kurie jaučia nuolatinį energijos trūkumą, savo būklę atstato laikydamiesi tinkamo dienos režimo. Tam labai svarbu miegoti apie 8 valandas per parą, bent penkis kartus per savaitę po pusvalandį užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla, kasdien pasivaikščioti gryname ore. Daug streso patiriantiems žmonėms svarbu kasdien rasti laiko sau, pavyzdžiui, užsiimti mėgstamu hobiu, paskaityti knygą, klausytis mėgstamos muzikos ar medituoti“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja R. Kurtinaitis.
Gydytojas priduria, kad nuolatinį nuovargį jaučiantiems asmenims reikėtų reguliariai pakeisti aplinką ar išvykti trumpų atostogų, mat naujos patirtys gali įkvėpti ir papildyti trūkstamos energijos rezervą.
Be to, svarbi ir tinkama bei subalansuota mityba. Reikia vartoti mažiau perdirbto, kaloringo, konservantais ar sintetiniais dažikliais praturtinto maisto, o vietoje jo rinktis liesą mėsą, žuvį, šviežias daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus bei kasdien išgerti pakankamai vandens.
Nuovargis – rimtų sveikatos ligų simptomas
R. Kurtinaitis sako, kad dėl jaučiamo nuovargio pacientams reikėtų sunerimti tada, kai tokia organizmo būklė tęsiasi 3–6 mėnesius, o atgauti jėgų nepavyksta net gerai išsimiegojus.
„Energijos trūkumu ir nuovargiu besiskundžiantys pacientais dažnai nė nenutuokia, kad šie simptomai praneša apie giliau slypinčias sveikatos problemas – pavyzdžiui, įvairius kraujo, reumatologinius, hormoninius, širdies ir kraujagyslių, inkstų, kepenų, vėžinius susirgimus ar miego ir valgymo sutrikimus. Dėl to esant ilgalaikiam energijos trūkumui ir nepadedant nemedikamentinėms priemonėms svarbu kreiptis į šeimos gydytoją bei kartu aptarti visus nusiskundimus, nes tai padeda numatyti tinkamą diagnostinį ir gydymo planą“, – teigia šeimos gydytojas.
Pasak R. Kurtinaičio, reguliariai atliekami kraujo tyrimai gali padėti nustatyti nuolatinio nuovargio priežastis. Pacientams vieną kartą per metus rekomenduojama atlikti bendrą kraujo, skydliaukės veiklą atspindinčio tirotropinio hormono (TTH), kepenų fermentų tyrimus, taip pat ištirti gliukozės koncentraciją kraujyje ir inkstų funkciją parodančią kreatinino koncentraciją.
Jaučiant nuovargį gydytojas pataria įvertinti ir dėl nepilnavertės mitybos galimai sumažėjusių vitaminų ir elektrolitų kiekius bei atlikti vitaminų D ir B12, folio rūgšties, natrio, kalio, magnio, kalcio, cinko tyrimus.
Maisto papildus vartokite atsakingai
Šeimos gydytojas sako, kad neretai nuovargio galima išvengti vartojant normaliai protinei veiklai palaikyti skirtus maisto papildus.
„Šiuo atveju naudingiausi maisto papildai yra tokie, kurių sudėtyje yra Omega 3 riebalų rūgščių, aminorūgščių, kofermento Q10, B grupės vitaminų, vitaminų C ir D. Atėjus šaltajam metų laikotarpiui pacientams patariu vartoti ir geležies, magnio bei cinko papildus, kurie padeda suvartotą maistą paversti energija ir užtikrina sklandų nervinių ląstelių veikimą. Tiesa, kad ir kokius papildus pacientas nuspręstų vartoti, prieš tai būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku“, – pažymi R. Kurtinaitis.
Norėdami sustiprinti savo organizmą, pasak šeimos gydytojo, pacientai neretai sau pakenkia, mat maisto papildus vartoja savo nuožiūra, neapdairiai ir netinkamai, viršija rekomenduojamą paros dozę ar vienu metu naudoja kelių, tarpusavyje nederančių rūšių papildus.
„Vitaminų perdozavimas gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Pavyzdžiui, didelės vitamino C ir cinko dozės gali sukelti virškinamojo trakto problemas, o viršijant 1g per dieną vitamino B6 dozę gali pasireikšti ir neurotoksiniai simptomai: traukuliai, dezorganizuoti, nerangūs judesiai, sunkumai išlaikant pusiausvyrą (ataksija), įvairios neuropatijos, taip pat gali atsirasti jautrumas šviesai, skausmingos žaizdos ant kūno. Sutrikdyti sveikatą gali ir ilgalaikis, per didelis vitaminų A, E, K ir D vartojimas, mat šios medžiagos kaupiasi organizme“, – įspėja šeimos gydytojas.
