Kova dviem frontais
„Virusų aplink mus yra labai daug. Visuomet taip buvo – šimtmečiais ar net ilgiau. Vieni suserga, kiti – ne. Vieni sunkiai, kiti – ne. Imunitetas vienų stipresnis, kitų – silpnesnis. O virusai, kurie aplink yra nuolat, užpuolę organizmą ir susidurę su susilpnėjusia gynyba, sukelia ligą“, – sako J. Tulčina.
Daugiau nei trisdešimt metų savo jėgas ir žinias ji skiria pagalbai žmonėms, kuriuos kankina įvairūs susirgimai. Pirmiausia – šalinant ligos priežastį, o ne simptomus.
Pasak jos, faktoriai, kurie veikia imunitetą, jį žaloja, yra keli pagrindiniai. Pirmasis - netinkama mityba. Yra maistas, kuris silpnina imunitetą, eikvoja jo išteklius. Taip organizmas, užpuolus ligai, stoja į kovą iškart dviem frontais – su liga ir su nesveiku maistu atkeliavusiais toksinais.
„Galima sakyti, kad organizmas nori apsivalyti ir leidžia virusui tą padaryti. Kai atsiranda virusinė liga – COVID arba dar kokia nors – kyla uždegimas. Visos jėgos – leukocitai, baltosios kraujo ląstelės – iškart puola ligos sukėlėją. Tų ląstelių neužtenka susidoroti su virusu, nes jos žūva, kovodamos su kitais dalykais, kurių neturėtų būti“, – sako J. Tulčina.
Anot jos, statistika rodo, kad dažniau serga nutukę žmonės, su antsvoriu, kurių imunitetas silpnesnis. Didesnis nei turėtų būti svoris dažnai reiškia susikaupusias toksines medžiagas, kurios kaupiasi riebaluose.
Apetito praradimas – natūrali gynyba
„Susirgę dažnai nejaučiame skonio, kvapo, neturime apetito – ypač tai parodė COVID susirgimai. Ligos užpultas organizmas patenka į tokią padėtį, kai jam nieko nebelieka – tik liautis valgyti. Žmogaus kūnas – „protingas“. Jis sako: „Man nereikia to maisto, neturiu jėgų su juo tvarkytis, nes atėjo virusas, su kuriuo turiu kovoti.“ Taip žmogus įstatomas į rėmus, kad būtų galima išsigelbėti nuo mirties. Tada kyla klausimas – ar turi pakankamai imuniteto atsargų“, - teigia natūralios medicinos profesionalė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kaip susijęs antsvoris ir deguonies trūkumas organizme. Tyrimai dažnai rodo, kad daugeliu atvejų nutukusių žmonių kraujo prisotinimas deguonimi yra žemas. Kodėl taip yra? Nes turint antsvorio, susikaupę riebalai kelia diafragmą, spaudžia plaučius ir į organizmą patenka mažiau deguonies.
„Kai sergi, praktiškai nereikia valgyti. Reikia daug vandens, ypač šarminio. Tačiau mylinčios mamos dažnai rūpinasi savo vaikais, sakydamos: „Pavalgyk, jėgų neteksi!“. Žmonės dažniausiai klaidingai mąsto, kad visos jėgos yra iš maisto. Juk jei maistas netinkamas, organizmas atiduoda labai daug jėgų jį apdorodamas. Susilaikymas nuo maisto dažnai duoda organizmui pailsėti, kad spėtų apsivalyti organams-filtrams, tokiems kaip inkstai, kepenys. Jei juos dar apkrauni nauju darbu - viskas. Liga sunkėja“, - teigia J. Tulčina.
Kodėl sergame rudenį?
Ji nurodo ir priežastis, dėl kurių susirgimų padaugėja rudenį. Pasak sveikos mitybos specialistės, per vasarą žmonės prisivalgo pyragaičių, tortų, mėsos, prisigeria visokių saldžių gėrimų, alkoholio. Imuninė sistema silpsta, susidūrusi su nesveiko maisto iššūkiais.
„Ir dar staiga ateina šaltis – papildomas faktorius, kuris supurto imuninę sistemą. Tampame mažiau atsparesniais virusams, bakterijoms, mikrobams. Organizme, kaip kanalizacijoje, susikaupia daugybė atliekų, kurių negalime taip lengvai pašalinti kaip pelenų iš krosnies. O nepašalinus pelenų sunku užkurti ugnį, kuri sudegins viską, ko nereikia. Dažnai kalbame – aš peršalau, sloguoju ir panašiai. O viso labo, žarnyne pilna gleivių, kurios sunkina kraujo ir limfos tekėjimą. Kai upė nejuda, atsiranda bala, kurioje visi žinome, kas dauginasi“, – sako J. Tulčina.
Kai kas prieštarauja, kad per vasarą, kai yra daug daržovių ir vaisių, sukaupiame daug medžiagų, stiprinančių imunitetą. J. Tulčina turi savo argumentų.
„Jei šalia visų tų vitaminų turinčio maisto, tokio kaip daržovės, vaisiai, žmogus nekimštų į save visų tų mėsainių, įvairiomis priemonėmis apdoroto gyvulinio maisto ir saldumynų... Tada gal ir galima būtų kalbėti, kad per vasarą sukaupėme tik naudingų medžiagų, o ne šlamšto, kuriam šalinti visos tos geros medžiagos akimirksniu išeikvojamos“, – teigia J. Tulčina.
Pasak jos, su niūresniais orais padidėja ir stresas – dar vienas imunitetą silpninantis faktorius.
„Stresas žudo imunitetą, reikalingą kovai su virusu, kuris dar pats gamina nuodus, sukelia organizmo intoksikaciją. Tad geriau pailsėti, liautis bėgti nežinia kur ir nekimšti į save maisto, kuriam apdoroti, ypač jei maistas turi savų toksinų, reikia papildomų organizmo išteklių“, – pataria gydytoja.
Koks maistas padeda organizmui?
„Geriausiai yra ištirti, kokie produktai konkrečiam žmogui tinka, kokie ne. Tam daromas specialus kraujo tyrimas. Tada kiekvienam žmogui sudaromas mitybos planas. Nes jei maistas netinka, tai pasireiškia per iš prigimties silpną to žmogaus organą. Vieniems tai būna kasa – tada žmogus tunka, atsiranda cukraligė. Kitiems – per smegenis, atsiranda migrena. Kai žmogus maitinasi pagal planą, pašalinama ligos priežastis, nebereikia vaistų pašalinti ligos simptomų. Todėl geriau pasakysiu, kokie produktai netinka“, – sako J. Tulčina, per trisdešimt metų atlikusi daugiau nei 60 tūkst. tyrimų, kurie tuos produktus išryškino.
Pasak jos, didieji imuniteto priešai yra saldumynai, pieno produktai, miltiniai patiekalai, ypač saldūs ir turintys glitimo, alkoholis.
„Dar – perteklinis gyvulinio maisto vartojimas. Mėsa iš ryto, mėsa per pietus, mėsa vakare. Be to, cukrus dedamas beveik į visus jau pagamintus ir parduodamus maisto produktus. Atkreipkite dėmesį į pakuočių informaciją“, - rekomenduoja gydytoja.
Anot jos, kai cukrus patenka į organizmą, smegenyse kyla panika. Nes tai produktas, kurio dėl jo sukeliamos cheminės reakcijos organizmui iš išorės nereikia.
„Cukrumi maitinasi parazitai, pirmuonys, grybeliai, tie patys virusai. Tai yra terpė ypač grybeliams. Mes visi jų turime. Juos tiesiog reikia liautis maitinti, ir jie žus“, – sako J. Tulčina.
Pasak jos, pieno produktai – sūriai, jogurtai, pienas, varškė ir t.t., net jei jie neturi laktozės, organizmui tik apsunkina reikalus, ypač sergančiam organizmui. Sveiki žmonės taip pat neturėtų piktnaudžiauti.
„Nėra žinduolių pasaulyje, kurie suaugę vartotų kitų žinduolių pieną. Ir kalbos apie pieno produktų įtaką kalcio kiekiui kauluose skamba keistai. Pažvelkite į elnius su stipriais ragais ir kanopomis. Juk jie negeria pieno, o gimę maitinosi pienu savo motinos, kuri pati pieno negėrė. Sakoma, kad anksčiau žmonės gėrė pieną ir gyveno puikiai. Taip. Tačiau tuomet jie buvo fiziškai aktyvesni, daugiau dirbo fizinio darbo ir neturėjo didelio pasirinkimo. Visa tai padėdavo organizmui susibalansuoti. Dabar kitaip. Pieno produktų atsisakymas pagerins kiekvieno sergančio būklę“, – teigia J. Tulčina.
Anot jos, žmonės turėtų suvokti, kokia yra maisto įtaką jų gyvenimui.
„Maistas gali būti ir vaistas, ir nuodas“, – sako J. Tulčina.
