Viena „Delfi“ skaitytoja paprašė perduoti klausimą sveikatos specialistui apie jos kraujo tyrimo rezultatus. Ji parašė: „Sveiki, mano leukocitai yra 3,3 , neutrofilai – 1,7, limfocitai – 1,2. Tokie tyrimai yra nuo 2016 metų. Ar jiems galėjo turėti įtakos tai, kad buvo gydytas skydliaukės vėžys radioktyviu jodu?“
Į šį skaitytojos klausimą sutiko atsakyti Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas.
Anot jo, skaitytoja savo klausime pateikė tik labai mažą dalį duomenų iš bendrojo kraujo tyrimo – tik apie leukocitus.
„Paminėti bendras leukocitų kiekis ir 2 jų rūšių – limfocitų ir neutrofilų kiekiai kraujyje, kurie akivaizdžiai yra žemiau apatinės normos ribos.
Pirmiausia trumpai apie leukocitus. Leukocitai – tai baltieji kraujo kūneliai, atsakingi už organizmo apsaugą nuo infekcijų ir uždegimų. Jų yra penkios rūšys: neutrofilai, limfocitai, eozinofilai, monocitai ir bazofilai.
Įvertinus leukocitų tyrimą, galima nustatyti žmogaus imuninės sistemos būklę. Paprastai virusinių infekcijų metu leukocitų kiekis padidėja. Sumažėti leukocitų gali dėl autoimuninių sutrikimų, ŽIV arba AIDS, kaulų čiulpų pažeidimo, chemoterapijos, radioterapijos, ūmių infekcijų arba netgi alkoholizmo. Leukocitų norma suaugusio žmogaus kraujyje yra 4–11 *109/l, (nuo 4 iki 11 milijardų 1 kraujo litre)“, – pasakojo D. Gutauskas.
Limfocitai, anot jo, – tai viena iš leukocitų rūšių.
„Šios kraujo ląstelės yra atsakingos už antikūnų gamybą bei imuninį atsaką. Jos naikina virusais užkrėstas ląsteles. Limfocitų norma turėtų būti 1 – 4 *109/l arba 20–44 proc. nuo visų leukocitų. Limfocitų skaičiaus pokyčius gali sukelti įvairios ūminės virusinės infekcijos, peršalimas, taip pat nėštumas
Neutrofilai – tai leukocitų rūšis, atsakinga už mikroorganizmų, patekusių į žmogaus kūną, naikinimą. Jie sudaro apie 60 proc. visų leukocitų ir pirmieji skuba į pagalbą bakterijoms ar virusams patekus į žmogaus kūną, pavyzdžiui, atsiradus žaizdai. Neutrofilų norma yra 1,5 – 8 *109/l. Jų skaičiaus padidėjimą gali lemti bakterinės infekcijos, o sumažėjimą – autoimuninės ligos, infekcijos, taip pat ir spindulinė terapija“, – sakė NKC direktorius.
Taip pat D. Gutauskas įspėjo: „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad skirtingose laboratorijose tyrimų rezultatai gali šiek tiek skirtis dėl naudojamos nevienodos įrangos. Specialistai, vertindami rezultatus, visuomet atsižvelgia į šiuos skirtumus.
Atsakant į skaitytojos klausimą, ar šiuos leukocitų tyrimo rezultatus galėjo lemti skydliaukės vėžio gydymas radioaktyviuoju jodu – taip, galėjo. Visgi kraujo sandaros pakitimus gali lemti ir gretutinės ligos, taip pat ir recidyvavęs skydliaukės vėžys arba metastazės. Taip pat neturime informacijos, kiek laiko praėjo po skydliaukės vėžio gydymo.
Tikslesniam įsivaizdavimui, koks gali būti tokio tipo gydymo poveikis kraujo forminiams elementams, naudinga įsigilinti į patį jų gamybos procesą. Kraujo ląstelės – t.y. eritrocitai, leukocitai ir trombocitai yra gaminami žmogaus kaulų viduje esančiuose kaulų čiulpuose, struktūriškai į kempinę panašiame audinyje. Gydant radioaktyviojo jodo kapsulėmis arba suleidus jo injekciją į kraują, kaulų čiulpų veiklą radiacija gali slopinti, dėl to šių ląstelių gali būti pagaminama mažiau.
Esant nuogąstavimų dėl sveikatos problemų arba kraujo tyrimų rezultatų visuomet patarčiau kreiptis į šeimos gydytoją. Arba, šiuo atveju, į hematologą, kuris pateiks diagnozę ir, prireikus, skirs gydymą, įvertinęs ne tik kraujo tyrimą, bet ir paciento anamnezę bei nusiskundimus. Iš pavienių tyrimų niekuomet nereikėtų daryti išvadų, visuomet reikalingas bendras paciento būklės įvertinimas, kurį gali atlikti tik gydytojas konsultacijos metu“.
