LNK laidos „Vidurdienio žinios“ žurnalistė Asta Dudurytė Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vyresniosios patarėjos Jolitos Klaros Kedaitės teiravosi, pas kokius gydytojus siuntimas nebūtinas.
Specialistė sakė, kad siuntimo nereikia einant pas visus pirminę sveikatos priežiūrą teikiančius specialistus: gydytoją odontologą, Psichikos sveikatos centre dirbantį gydytoją psichiatrą, medicinos psichologą. Siuntimo nereikia ir pas gydytoją dermatovenerologą.
Taip pat siuntimas nebūtinas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, besilankantieems pas gydytoją specialistą, kai reikalingas ilgalaikis stebėjimas. Tokiais atvejais šeimos gydytojas, nustatęs ilgalaikės stebėsenos poreikį, siuntimą pacientui turi išrašyti tik pirmą kartą. Po to pats gydytojas specialistas pacientui paskiria apsilankymus tam tikru periodiškumu ir šeimos gydytojo siuntimo nebereikia.
„Tai – tokios ligos, kaip sunkiai kontroliuojamas cukrinis diabetas, glaukoma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma ir dar įvairios ministro nustatytos kardiologinės, neurologinės ligos“, – kada pakartotinam apsilankymui pas gydytoją specialistą nereikia siuntimo, vardijo J. K. Kedaitė.
Dar viena grupė pacientų, kuriems siuntimų neprireiks, yra tie, kurie dėl tos pačios priežasties lankosi pakartotinai pas gydytoją specialistą.
Jeigu gydytojui paskyrus kažkokius vaistus, tyrimus ar kontrolę po kiek laiko pacientui nepagerėja, grįžti pas šeimos gydytoją nereikia – galima grįžti tiesiai pas gydytoją specialistą.
„Dar geriau, jeigu tas gydytojas specialistas pats užregistruotų pacientą sekančiam vizitui“, – teigė Vilniaus TLK specialistė.
Siuntimo nereikia ir būtinajai medicinos pagalbai.
„Yra daug būklių, kurios – vienos daugiau, kitos mažiau – grėsmingos sveikatai. Šią pagalbą turi užtikrinti, tai yra suorganizuoti ir suteikti absoliučiai visos įstaigos pagal savo kompetenciją, nepriklausomai nuo to, ar žmogus draustas Privalomuoju sveikatos draudimu, ar ne.
Tai gali būti ir per 48 val. laikotarpį įvykusios traumos, karščiavimas, jeigu suaugusiajam jis didesnis negu 40 laipsnių, o vaikams iki 18 metų – daugiau kaip 39 laipsniai, kuris nuo antipiretikų nepraeina daugiau kaip per 24 val., bet ne taip, kad sukarščiavau ir važiuoju.
Taip pat erkių įsiurbimai dabar jau priskiriami būtinajai pagalbai“, – pastebėjo J. K. Kedaitė.
Patyrus išvardintas būkles, jeigu veikia poliklinika, visų pirma reikėtų kreiptis ten, geriausia, jei tik įmanoma, pas šeimos gydytoją.
„Čia yra ūmios būklės ir pagalba savo poliklinikoje turi būti suteikiama nedelsiant.
Bet, jeigu yra ne darbo laikas arba naktis, savaitgalis, tada kreipiamasi į įstaigą, su kuria ta įstaiga, kurioje dirba šeimos gydytojas, yra sudariusi sutartį. Kiekviena įstaiga turi sudaryti sutartį su kita, kuri užtikrintų būtinąją pagalbą, jeigu pati\ jos neužtikrina“, – pasakojo specialistė.
Anot J. K. Kedaitės, ligonių kasų svetainėje kiekvieną mėnesį teikiama ir informacija, pas kuriuos gydytojus pagal įstaigas, pagal specialistus yra eilės.
„Dabar sunkiausiai prieinami yra kardiologai, gastroenterologai, alergologai. Bet yra tik 50 proc. įstaigų, kuriose prieinamumas didesnis nei nustatytas terminas, tai yra daugiau kaip mėnesis. Kitos įstaigos per mėnesį gali suteikti pagalbą.
Pacientams siūlau rinktis plačiau – pasižiūrėti ligonių kasų svetainėje, kur eilės mažiausios ir ten kreiptis“, – paragino specialistė.
Visą LNK laidos „Vidurdienio žinios“ siužetą galite pamatyti čia:
