Į šį skaitytojo klausimą sutiko atsakyti gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius, kartu plačiau paaiškinęs ir kokios yra galimos aritmijos priežastys bei kaip šis sutrikimas gydomas.
Ritmo sutrikimų rūšys
„Neritmiška širdies veikla arba aritmija po nusiskundimo skausmu širdies plote bene dažniausiai pacientams nerimą keliantis požymis. Atsiradusi aritmija visuomet signalizuoja negaluojančios širdies arba kaip širdies reakcijos į sutrikusių kitų organų funkciją ir veiklą, požymį. Antai dar XVII a., analizuojant nostalgijos pasireiškimą Šveicarijos kareiviams, vienas iš jos simptomų buvo atsiradę širdies permušimai (ekstrasistolės)“, – pasakojo profesorius R. Kubilius.
Šiandien sutinkamas aritmijas galima būtų išskirti į kelias dažniausiai sutinkamas ritmo sutrikimų rūšis.
Pirmoji – pagreitėjusi normali širdies veikla (tachikardija), kuomet pacientui širdis susitraukinėja daugiau kaip 100 kartų per minutę, kai įprastai ji siekia ne daugiau kaip 80 kartų per min.
„Tachikardiją, ypač šiuo metu, vyraujant karštam laikotarpiui, dažnai išprovokuoja prakaitavimo ir organizmo skysčių praradimo metu netekti elektrolitai, pirmiausia kalis ir magnis.
Tai bemaž jau klasikiniai balzakiško amžiaus moterų ir jauno amžiaus vyrų nusiskundimai permušimais, dėl kurių jie yra priversti kreiptis į gydytojus.
Pavartojus gausiau vaisių ar daržovių, mineralizuoto vandens arba kalio preparatų, šie nusiskundimai paprastai išnyksta. Taip pat atsiradusi tachikardija gali signalizuoti ir padidėjusios skydliaukės funkcijos aktyvumą“, – pastebėjo pašnekovas.
Dar viena širdies ritmo sutrikimo rūšis, kuria neretai skundžiasi kardiologų pacientai, yra permušimai arba jaučiama besiverčianti širdis (širdies pertrūkis).
„Per parą pasitaikančios kelios dešimtys permušimų gali labai varginti pacientus ar net sukelti didžiulį nerimą. Vėlgi, negausius permušimus galime koreguoti, papildomai pavartoję elektrolitus (kalį, magnį) arba pacientui sumažinus kavos, energetinių gėrimų vartojimą.
Permušimai gali būti ir netiesioginis kitų ligų požymis, pvz., padidėjusio streso, skrandžio rūgštingumo, kuriuos koregavus permušimai išnyksta. Beje, vienas iš pokovidinio sindromo (ilgojo kovido) požymių taip pat yra naujai atsiradusios, varginančios ekstrasistolės“, – galimas priežastis vardijo daktaras R. Kubilius.
Dažniausiai sutinkama ir pati pavojingiausia aritmija yra prieširdžių virpėjimas arba plazdėjimas. Ant profesoriaus, ši aritmija pavojinga tuo, kad dalis pacientų jos gali ir nejausti, o nesigydant ar gydantis netinkamai, prieširdžių virpėjimas iki 40 proc. sukelia ir galvos smegenų insultus.
„Tai yra pagrindinė jauno amžiaus pacientų, patyrusių išeminius galvos smegenų insultus, priežastis. Sulaukusiems 65 m. pacientams rekomenduojama rieše, čiuopiant stipininę arteriją, vertinti pulso reguliarumą. Esant nereguliariam pulsui, užrašome elektrokardiogramą, kurios pakanka ritmo sutrikimui diagnozuoti.
Beje, šią nereguliaraus ritmo atpažinimo funkciją jau turi ir kai kurių gamintojų išmanieji laikrodžiai, ji dažnai yra integruota ir į kraujospūdžio matavimo aparatus.
Dažnai, gydytojai ieškodami slaptų, jokių simptomų nesukeliančių prieširdžio virpėjimo epizodų, paskiria ir 24–48 val. elektrinės širdies veiklos stebėsenos (Holter) tyrimą“, – sakė profesorius R. Kubilius.
Reta širdies veikla, kai širdies pulsas yra mažesnis nei 60 kartų per min., taip pat yra viena iš aritmijos rūšių. Paprastai, anot pašnekovo, ji būdinga vyresnio amžiaus pacientams, kai organizme vykstantys senėjimo nulemti degeneraciniai požymiai sukelia ir širdies laidžiosios sistemos defektus, kurių šalinimas baigiasi elektrinės dalies perinstaliavimu implantuojant elektrokardiostimuliatorių.
Širdies ritmo sutrikimai gali būti ir gyvybei pavojingi. Toks yra skilvelių virpėjimas, kuris, kaip pastebėjo profesorius, yra širdies sustojimo priežastis ir mirtį nešantis ūminio miokardo infarkto požymis.
Gydymo būdai
Taigi, kiekvieną aritmiją nulemia atitinkamos priežastys, kurias nustačius galima pritaikyti efektyvias gydymo priemones.
„Pirmiausia, pacientams akcentuojame, kad, pajutus ritmo sutrikimą ir esant galimybei, būtina užrašyti elektrokardiogramą (EKG), siekiant nustatyti aritmijų rūšį.
Deja, tik esant sinusinei tachikardijai ir pavieniams permušimams, koregavus jų priežastis minėti nusiskundimai išnyksta. Kitais gi atvejais, likusios aritmijos jau yra širdies audinio ligos ar audinio pakitimo požymiai ir būtinas jų adekvatus gydymas.
Ypač norėčiau pabrėžti klastingiausio ritmo sutrikimo – prieširdžių virpėjimo ankstyvosios diagnostikos svarbą. Amžius yra didžiausias prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys: kas dešimtam 80-mečiui diagnozuojamas šis ritmo sutrikimas. Kitais atvejais fiksuotas ritmo sutrikimas verčia ieškoti ir galbūt širdyje tūnančios (pvz., išeminės širdies) ligos.
Pagrindiniai prieširdžių virpėjimo, kaip ir kitų aritmijų požymiai: nereguliari ir labai dažna širdies veikla, jaučiami permušimai, galvos svaigimas, stiprėjantis dusulys, silpnumas, nuovargis, prakaito mušimas ir kt.
Pacientams, kuriems diagnozuojamas prieširdžių virpėjimas, būtina per 48 val. nuo ritmo sutrikimo pradžios gražinti normalų ritmą, nes, stojus 49-ai valandai, organizme jau susidaro kraujo krešuliai, galintys sukelti insultą ar kitas pavojingas sveikatos būkles“, – įspėjo profesorius R. Kubilius.
Gydytojo teigimu, netgi trumpalaikiai vos keletą sekundžių trunkantys ir paciento nejaučiami prieširdžių virpėjimo priepuoliai, pavyzdžiui, pasireiškiantys naktį, gali sukelti insultą, todėl savalaikis šios aritmijos diagnozavimas yra gyvybiškai svarbus.
„Laiku nustačius ir tinkamai vartojant vaistus, visas aritmijas galime kontroliuoti, pacientas nejaus jokių simptomų ir jo gyvenimo kokybė bei trukmė bus tokia pati, kaip nesiskundžiančio jokiais ritmo sutrikimais. Todėl neretai gydytojo paskirtų kelių rūšių vaistų ritmo kontrolei vartojimo, pacientui nereikia baimintis“, – patarė profesorius R. Kubilius.
Aritmijas galima kontroliuoti
Gydytojas pasidžiaugė, kad šiandien visas aritmijas galima tinkamai kontroliuoti: „Jauno amžiaus paciento jaučiama aritmija, permušimai dažnai yra elektrolitų – kalio, magnio stygiaus priežastis (todėl kalio, magnio koncentracijos kraujyje nustatymas yra svarbiausi tyrimai). Koregavus elektrolitus, turime nemenką arsenalų įvairių antiaritminių vaistų.
Jeigu ekstrasistolių suskaičiuojame daugiau nei 12 tūkst. per parą, jos gydomos intervenciniais perkateteriniais gydymo būdais, kuomet širdies audinyje prideginami ekstrasistoles sukeliantys židiniai.
Prieširdžių virpėjimas taip pat gali būti gydomas perkateteriniu būdu arba efektyviai kontroliuojamas antiaritminiais vaistais. Šiais atvejas pacientui ypač svarbus vaistų vartojimo drausmingumas, paskirtus vaistus gerti tiksliai kas 8 ar 12 valandų bei vartoti kraują skystinančius vaistus, kad dėl neritmiškos veiklos nesusidarytų kraujo krešuliai“, – įspėjo profesorius R. Kubilius.
Jeigu turite su sveikata ir sveika gyvensena susijusių klausimų, kuriuos norėtumėte užduoti specialistams, atsiųskite juos adresu sveikata@delfi.lt, arba užpildykite apačioje esančią formą ir mes pasistengsime rasti, kas galėtų pakomentuoti.
