Portalo „Delfi“ skaitytoja Laima paprašė užduoti tokį klausimą specialistui: „Kraujo tyrimu nustatytas padidėjęs D-dimerų kiekis (0,77 , normos ribos nurodytos 0–0,50), hematokritas 42,9, cholesterolis – 5,9 (DTL nesiekia normos, MTL – gerokai viršija). Ar reikia dėl to sunerimti ir kreiptis dėl vaistų skyrimo?“
Į šį klausimą paprašėme atsakyti dviejų kardiologų LSMU Kauno klinikų gydytojo kardiologo profesoriaus daktaro Rimvydo Šlapiko ir Antakalnio poliklinikos gydytojos kardiologės Gretos Radauskaitės.
Galimos padidėjusios D-dimerų koncentracijos priežastys
Dėl D-dimerų koncentracijos profesorius R. Šlapikas skaitytojai paaiškino: „Jūsų D-dimerų koncentracija, kuri atspindi plaučių patologiją, atsirandančią dėl į plaučius „nukeliavusių“ krešulių labai neženkliai padidėjusi. Jei nevargina dusulys, kosulys, tolesnių tyrimų nereikia“.
Gydytoja G. Radauskaitė sakė, kad padidėjęs D-dimerų tyrimas rodo trombozę.
„Šis tyrimas paprastai naudojamas plaučių arterijos embolijos diagnostikai, taip pat giliųjų venų trombozei diagnozuoti. Tačiau šio rodiklio padidėjimas gali būti stebimas ir uždegiminių procesų metu, taip pat esant onkologiniam susirgimui, nėštumui.
Didesnės D-dimerų reikšmės randamos ir vyresniems pacientams, todėl reikėtų atsižvelgti ir paciento amžių“, – pastebėjo gydytoja.
DTL nėra informatyvus rodmuo
Nemažą nerimą poniai Laimai sukėlė ir cholesterolio rodikliai. Profesorius R. Šlapikas siūlė dėl DTL rodmens labai nesukti galvos.
„Į DTL siūlyčiau nekreipti dėmesio. Šiandienio mokslo žiniomis tai nėra informatyvus rodmuo. Visiems pacientams MTL neturėtų viršyti 3 mmol, tačiau, esant papildomoms aplinkybėms – vyresniam amžiui, cukriniam diabetui, ši riba turėtų būti mažesnė. Jeigu jau sergate širdies liga MTL-C koncentracija turėti neviršyti 1,4 mmol/l, todėl cholesterolį mažinantys vaistai yra būtini“, – įspėjo medikas.
Išsamesnį profesoriaus pasakojimą apie cholesterolio padidėjimo galimas priežastis rasite tekste čia.
Choleseterolio padidėjimui poveikį darantys rizikos veiksniai
Kardiologė G. Radauskaitė teigė, kad svarbu sumažinti MTL cholesterolio rodiklį, jeigu jis aukštas: „Įrodyta, kad MTL cholesterolio sumažinimas, smarkiai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų (miokardo infarkto, insulto) riziką ir mirštamumą nuo jų.
Siektinas MTL arba „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo įvertintos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Svarbiausi rizikos veiksniai yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, vyresnis amžius, ženklus cholesterolio kiekio padidėjimas, nutukimas.
Jei žmogus yra iš pažiūros sveikas, neturintis rizikos veiksnių, siektinas MTL kiekis yra <3 mmol/l. Jei pacientas turi nedidelę arba vidutinę riziką, siektinas MTL <2,6 mmol/l, didelės rizikos pacientams (pvz. sergantiems diabetu, turintiems keletą rizikos veiksnių) MTL turėtų būti <1,8 mmol/l, o labai didelės rizikos, t.y. tie, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligą (pvz. persirgę miokardo infarktu ar insultu), turėtų siekti MTL <1,4 mmol/l“.
Gydytoja sakė, kad su visais pacientais dislipidemijos gydymo taktika aptariama individualiai, pacientas supažindinamas su rizika, paaiškinamos gydymo galimybės. Pacientas pats aktyviai turi dalyvauti siekiant užsibrėžtų tikslų.
„Jei žmogus yra iš pažiūros sveikas, turi nedidelį cholesterolio kiekio padidėjimą, tik jį nustačius, rekomenduojame gyvenimo būdo keitimą. Siūlome didinti fizinį aktyvumą, peržiūrėti mitybą, subalansuoti darbo-poilsio režimą, reguliuoti kūno svorį, nerūkyti, vengti arba išmokti suvaldyti stresą.
Be to galime rekomenduoti papildus, turinčius sudėtyje monokolino K, kuris padeda mažinti cholesterolio kiekį, omega-3 riebiųjų rūgščių papildus.
Pacientams, turintiems didelę ir labai didelę kardiovaskulinių ligų riziką,¸be gyvenimo būdo korekcijos, turėtų būti skiriami statinų preparatai.
MTL sumažinimas 1 mmol/l širdies ir kraujagyslių ligų (tokių, kaip miokardo infarktas, insultas, kardiovaskulinė mirtis, revaskuliarizacijos būtinybė) riziką sumažina maždaug 22 proc.
Taigi pagrindinis cholesterolio mažinimo tikslas ir yra sulėtinti aterosklerozės vystymąsi, taip sumažinant sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičių, padėti išvengti kardiovaskulinių mirčių. Šiais rodikliais, deja, Lietuva pirmauja Europos šalių kontekste“, – apgailestavo G. Radauskaitė.
Jeigu turite su sveikata ir sveika gyvensena susijusių klausimų, kuriuos norėtumėte užduoti specialistams, atsiųskite juos adresu sveikata@delfi.lt, arba užpildykite apačioje esančią formą ir mes pasistengsime rasti, kas galėtų pakomentuoti.
