Kokiais mitybos principais turėtų vadovautis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys bei šių ligų išvengti norintys žmonės? Kaip turėtų atrodyti kasdienė mityba ir kodėl svarbu papildyti lėkštę įvairiomis spalvomis? Į šiuos ir kitus klausimus pranešime žiniasklaidai atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro Mitybos sutrikimų prevencijos ir gydymo poskyrio vyresnioji gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Tinkama mityba – ne tik ligų kontrolei, bet ir prevencijai

Dr. E. Gavelienė teigia, kad būtent sveikatai nepalankus maitinimasis yra vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas.

Širdis
Foto: Shutterstock

„Visiems, turintiems polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis arba jau sergantiems, būtina peržiūrėti savo kasdienę mitybą. Ją pagerinus, galima sėkmingai kontroliuoti sveikatos būklę ir paskatinti ligos remisiją.

Esminė taisyklė, kuria vertėtų vadovautis – gaunamų maisto medžiagų kiekis turi atitikti individualius žmogaus poreikius ir padėti palaikyti sveikatai palankią kūno masę. Reguliuojant suvalgomo maisto porcijas, taip pat tinkamai paskirstant baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, galima išvengti riebalinio audinio išvešėjimo, kuris yra itin nepalankus kardiovaskulinėmis ligomis sergantiems ir turintiems polinkį jomis sirgti žmonėms.

Su maistu gauname ir lėtinį uždegimą mažinančių komponentų, tokių kaip omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų, taip pat daugybę kitų organizmui naudingų maisto medžiagų. Tinkamai sudėliotas mitybos planas yra ne tik širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą mažinantis, bet kartu ir šių ligų atsiradimą stabdantis veiksnys“, – apie tinkamos mitybos svarbą pasakoja dr. E. Gavelienė.

Pasak gydytojos, kuo daugiau lėkštėje spalvų – tuo daugiau biologiškai aktyvių, uždegimą organizme mažinančių medžiagų gauname su maistu.

Agurkai
Foto: Shutterstock

„Kalbėdama apie spalvas lėkštėje turiu omenyje sezonines daržoves bei vaisius – šios gėrybės veikia kaip antioksidantų užtaisas. Kasdien turėtume suvalgyti apie 500 gramų daržovių ir bent 300 gramų vaisių.

Geriausia rinktis šviežias, sezonines daržoves, o vėsesniu metų laiku – šakniavaisius, termiškai apdorotas daržoves. Raginu atkreipti dėmesį ne tik į visų pamėgtas daržo gėrybes, tokias kaip agurkai ir pomidorai, bet ir į kitas sveikatai be galo naudingas daržoves: brokolius, briuselinius ir lapinius kopūstus, špinatus, saldžiąsias paprikas, ridikėlius ir kitas“, – sezoninių gėrybių naudą išskiria gydytoja.

Pagrindas – augalinės kilmės produktai

Dr. E. Gavelienė pastebi, kad Lietuvos gyventojų mityboje dominuoja gyvūninės kilmės maistas, tačiau turėtų būti priešingai – norint išlaikyti gerą sveikatą, į kasdienį racioną svarbu įtraukti daugiau augalinės kilmės maisto produktų.

„Vertėtų rečiau vartoti gyvūninės kilmės riebalus, tokius kaip grietinė, sviestas, taukai, ir dažniau rinktis įvairius aliejus – augalinių riebalų rekomenduojama suvartoti nuo vieno iki penkių šaukštų per dieną. Ypač naudingas alyvuogių aliejus – įrodyta, kad jis užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti. Tačiau tinkami ir kiti aliejai, tokie kaip linų sėmenų, moliūgų.

Kasdienę mitybą vertėtų papildyti ir riešutais bei sėklomis – jų kasdien rekomenduojama suvalgyti 15–20 gramų. Tai – puikus mineralinių medžiagų, itin reikalingų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai bei kontrolei, šaltinis“, – apie augalinių produktų naudą pasakoja gydytoja.

Lazdyno riešutai
Foto: Shutterstock

Specialistė pastebi, kad nėra vieno ypatingo produkto, kurį privaloma įtraukti į kasdienę mitybą, norint likti sveikam – svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, stengtis vengti tuščių kalorijų turinčių produktų, pavyzdžiui, įvairių pusgaminių, rafinuotų produktų, maisto, kuriame gausu pridėtinio cukraus ir gyvūninės kilmės riebalų.

„Norint tinkamai maitintis, valgiaraštyje turėtų dominuoti šviežiai paruoštas maistas. Porą kartų per savaitę derėtų valgyti žuvį, paukštieną, rečiau – raudoną mėsą. Dar vienas sveikatai itin palankus produktas – visų grūdo dalių kruopos, kurios yra puikus kompleksinių angliavandenių, skaidulų, taip pat B grupės vitaminų ir daugybės mineralinių medžiagų šaltinis.

Viso grūdo kruopų patiekalai padeda išlaikyti tolygią gliukozės koncentraciją kraujyje, vitaminai, mineralai veikia kaip antioksidantai, skaidulos padeda žarnyno sveikatai. Saugoti žarnyno mikroflorą ypač svarbu – gerosios bakterijos prisideda siekiant užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis“, – naudingus sveikatai produktus išskiria dr. E. Gavelienė.

Kraujagyslių ligos yra tiesiogiai susijusios su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, jo nesumažinus gali išsivystyti aterosklerozė ir jos sukeliami padariniai – infarktas bei insultas. Reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje padeda tinkama mityba, tačiau dažnai vien to neužtenka ir į pagalbą pasitelkiami cholesterolio kiekį organizme mažinantys bei kraujagyslėse esančias aterosklerozines plokšteles nuo plyšimo ir trombų susidarymo apsaugantys vaistai – statinai.

Išskiria organizmui būtinas maisto medžiagas

Dr. E. Gavelienė išskiria ir dvejas maisto medžiagas, padedančias išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ar kontroliuoti jų eigą.

„Tai – vitaminas D ir omega-3 riebalų rūgštys. Vitaminas D rekomenduojamas vartoti kasdien, net ir gyvenant saulėtoje vietovėje, o ypač šaltuoju metų laiku, kai mažiau saulės. Lietuvoje net ir vasarą dažnai negauname pakankamo kiekio vitamino D, o šio vitamino trūkumas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl būtina papildyti jo atsargas.

Tik noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu kardiovaskulinėmis ligomis sergantis žmogus vartoja vaistus, kai kurie iš jų keičia vartojamų papildų įsisavinimą ir poreikius, todėl prieš vartojant bet kuriuos papildus reikia pasitarti su gydytoju“, – pabrėžia pašnekovė.

Pasak specialistės, visiems, sergantiems kardiovaskulinėmis ligomis, svarbu kasdien suvartoti ir gydytojo rekomenduojamą kiekį vandens.

Foto: Shutterstock

„Kiekvienam žmogui reikia skirtingo kiekio vandens – reikiamą kiekį galima paprastai pasiskaičiuoti žinant, kad vienam ūgio centimetrui reikia bent 10 mililitrų vandens per dieną. O karštomis dienomis, gausiai prakaituojant ar užsiimant fizine veikla, vandens turėtų būti išgeriama dar daugiau.

Tokiu atveju naudinga vartoti ir mineralinį vandenį, kad atgautume prakaituojant prarastas medžiagas. Kai kurios daržovės ir vaisiai taip pat turi nemažai vandens, tačiau, kalbant apie skysčių pusiausvyrą, reikėtų vartoti būtent vandenį. Minimalus išgeriamo vandens kiekis apytiksliai turėtų būti nuo 1 iki 2 litrų per dieną“, – apie tai, kiek reikėtų per dieną išgerti vandens, pasakoja dr. E. Gavelienė.

Gydytoja primena, kad, norint išvengti ligų, esminis žingsnis turi būti tinkama mityba. „Niekada ne vėlu pakeisti savo maitinimosi įpročius, o vasara tam ypač palankus metas, nes gamtoje esančias spalvas galime perkelti ir į lėkštę. Išnaudokime tai“, – ragina dr. E. Gavelienė.