Salmoneliozė – viena iš dažniausiai pasitaikančių žarnyno infekcijų vasarą

Ši užkrečiamoji liga paprastai išsivysto salmonelių bakterijoms į žmogaus organizmą patekus su maistu. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninės kilmės maistą: vištieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną, pieną, rečiau per daržoves ir kitus maisto produktus. Salmonelių dauginimuisi ypač palanki 20–40 ºC temperatūra.

Liga pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Dažniausiai minėti ligos simptomai prasideda po 12–72 val. nuo užsikrėtimo. Negalavimai paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Sunkesnė ligos eiga dažnesnė vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, su nusilpusia imunine sistema.

Retesniais atvejais salmonelės iš žarnyno gali patekti į kraują. Infekcija tokiu atveju gali komplikuotis bet kurio organo pažeidimu.

Šiltuoju metų laikotarpiu taip pat kyla didesnė salmoneliozės protrūkių rizika, kurių priežastis dažniausiai būna nepakankamas maisto apdorojimas karščiu, kryžminė maisto tarša ar netinkamas vartojimui paruošto maisto laikymas.

Vartojant nesaugų maistą gali plisti ir kitos bakterinės žarnyno infekcijos: kampilobakteriozė, jersiniozė, ešerichiozė, listeriozė.

Skiepų nuo šių ligų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra saugaus maisto vartojimas, tinkama higiena – švarios rankos, švari aplinka.

2021 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 283 salmoneliozės atvejai.

NVSC specialistai primena svarbiausias saugaus maisto laikymo ir ruošimo taisykles:

Perkant pagamintus patiekalus svarbu atsižvelgti į gamintojo pateiktą informaciją apie jo laikymo, vartojimo sąlygas, tinkamumo vartoti trukmę.

Nenaudokite pakartotinai vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių maistui laikyti.

Maistui vartokite tik labai gerai išvirtus ar iškeptus mėsos, ypatingai vištienos produktus. Nevalgykite kepsnių, iš kurių bėga rausvas skystis.

Maisto technologas atskleidė, ką būtina žinoti kepantiems vištieną

Vartokite kietai išvirtus ar gerai iškeptus kiaušinius.

Venkite kryžminio maisto užteršimo, t. y. gyvūninį maistą laikykite atskirai nuo kito maisto.

Užšaldytą maistą atitirpinkite šaldytuve, ne kambario temperatūroje.

Visada plaukite rankas prieš maisto gaminimą ir valgį. Taip pat nepamirškite nusiplauti rankų po žalios mėsos tvarkymo ar sąlyčio su žaliais kiaušiniais, taip pat po kontakto su naminiais gyvūnais, po pokalbio telefonu ar pasinaudojus tualetu. Gamtoje, kai nėra sąlygų nusiplauti rankas tekančiu vandeniu su muilu, naudokite specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles.

Kruopščiai nuplaukite vaisius ir daržoves. Neplaukite vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje. Juos gamtoje galite plauti atsivežtu fasuotu ar mineraliniu vandeniu.

Nevartokite nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų.

Iškylaudami gamtoje venkite greitai gendančių maisto produktų: pieno, mėsos, žuvies, kulinarijos gaminių, daržovių mišrainių su majonezu, tortų.

NVSC specialistai primena, kad vasarą bakterijos dauginasi daug greičiau, todėl ypatingai svarbu išvardytų maisto saugos ir higienos reikalavimų laikytis ir namuose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją