Kita pacientė nustebo ligoninės taisyklėse aptikusi nurodymus, vykstant į stacionarą su savimi turėti vartojamus vaistus, o sergant cukriniu diabetu – gliukometrą.

Įvairių gydymo įstaigų pacientai vis susiduria su prašymais turėti savo vaistus ar medicinos priemones. Bet ar tai legalu?

Portalas „Delfi“ neseniai rašė, kada ligoninėse pacientai gali būti paprašyti sumokėti už gydymo paslaugas arba guldymą į stacionarą. Apie tai galima paskaityti čia.

Šįkart Valstybinės ligonių kasos atstovės teiravomės, kada pirkti papildomų priemonių ar mokėti už paciento gydymą apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu mokėti nereikia.

Kas įskaičiuota į gydymo kainą?

Taigi, ar gali gydymo įstaigose reikalauti, kad pacientas su savimi turėtų net termometrą ar vartojamus vaistus?

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Diana Petravičienė sakė, kad gydantis stacionare vaistus skiria ir dėl gydymo būdų sprendžia gydantis gydytojas.

„Visi besigydant ligoninėje skiriami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės yra įskaičiuotos į gydymo kainą, kurią apmoka ligonių kasos.

Jei pacientui gydantis gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, geresnius ar brangesnius medikamentus arba gydymo technologijas, ir pacientas sutinka, jis turi sumokėti ligonių kasų apmokamos paslaugos sumos (standarto) ir gydytojo siūlymu paciento pasirinkto varianto skirtumą.

Jeigu pacientas sutinka sumokėti skirtumą, privalo patvirtinti tai parašu.

Sumokėti visą kainą reikia tų paslaugų, kurios, gydytojo manymu, nėra būtinos ir todėl jis jų neskiria“, – galimas išimtis išvardijo specialistė.

Ką garantuoja PSD Lietuvoje?
Foto: Organizacijos nuotr.

Anot pašnekovės, nors išties pasitaiko atvejų, kai stacionarų gydytojai rekomenduoja įsigyti vaistų patiems ar atsinešti medicinos pagalbos priemones, tačiau pacientams reikėtų įsidėmėti, kad tai nereglamentuojama teisės aktuose ir yra neteisėta.

„Pavyzdžiui, ligonių kasos neretai sulaukia gyventojų skundų ir komentarų dėl to, kad diagnostikos centruose prieš atliekant magnetinio rezonanso tyrimus (MRT) pacientams ne pasirinktinai siūloma, bet primygtinai nurodoma nusipirkti tyrimo metu naudojamų vienkartinių drabužių.

Taip pat skundžiamasi, kad šių centrų darbuotojai be reikalo siūlo pacientams už savo pinigus įsigyti tyrimo vaizdo kopiją, nors gydytojas siuntime nenurodo, kad ši kopija yra reikalinga. Kaip teigia besiskundžiantieji, jei pacientas išvardytų dalykų įsigyti atsisako, sulaukiama darbuotojų nepasitenkinimo.

Primename, kad su gydytojo siuntimu privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apsidraudusiems žmonėms, atvykusiems atlikti MRT, papildomai mokėti nereikia – tyrimas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Jam reikalingų medžiagų ir priemonių išlaidos yra įskaičiuotos į bendrą tyrimo atlikimo kainą.

Taigi pacientams ligonių kasų kompensuojamas MRT tyrimas privalo būti atliktas ir neįsigijus vienkartinių drabužių.

Gydytojui siuntime nurodžius siunčiančiai įstaigai pateikti tyrimo vaizdo kopiją, už ją pacientui taip pat mokėti nereikia. Už kopiją mokama tuo atveju, jei pats pacientas pageidauja ją turėti“, – paaiškino D. Petravičienė.

VLK specialistė įspėjo, kad ligos istorijoje patvirtinus parašu savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau pacientui būtų sudėtinga išsireikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.

Dvi sąlygos, kada mokėti nereikia

D. Petravičienė pabrėžė, kad, nepriklausomai nuo gydymo įstaigos nuosavybės formos – ar tai viešoji, ar privati gydymo įstaiga –visiems Lietuvos gyventojams, kurie moka arba už juos yra mokamos PSD įmokos, už sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigose, turinčiose sutartį su ligonių kasa, mokėti nereikia.

„Pirmoji sąlyga Lietuvos gyventojams gauti PSDF lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones gydymo įstaigose yra būti apdraustiems PSD.

Antroji sąlyga – kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl reikiamų paslaugų teikimo. Tik tokiu atveju tiek viešosios, tiek ir privačios gydymo įstaigos privalo laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintų paslaugų teikimo reikalavimų“, – pastebėjo pašnekovė.

Svarbu žinoti, kad būtinoji medicinos pagalba visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neturintiems šio draudimo – nemokamai teikiama visose sveikatos priežiūros įstaigose, kur jie besilankytų.

„Pavyzdžiui, jei būtinosios medicinos pagalbos reikia Telšiuose, nors žmogus atvykęs iš Vievio, jam ši pagalba turi būti suteikta artimiausioje gydymo įstaigoje: ar tai būtų šeimos medicinos centras, ar ligoninė“, – teigė VLK atstovė.

Kada gali tekti mokėti?

Tiesa, kartais už gydymo paslaugas gali tekti užsimokėti ir draustiems PSD pacientams.

Kada už paslaugas gali tekti mokėti?
Foto: VLK infografikas

Už paslaugas gali tekti susimokėti šiais atvejais:

  • jei pacientas, neturėdamas šeimos gydytojo siuntimo, pageidauja gauti gydytojo specialisto konsultaciją (siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą);
  • jei pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą siunčia gydytojas, dirbantis gydymo įstaigoje, nesudariusioje sutarties su TLK;
  • jei pacientas nenori registruotis į bendrąją eilę ir pageidauja gauti paslaugas skubos tvarka;
  • jei pacientas, turintis teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, jis sumoka šių paslaugų ar procedūrų kainą;
  • jei teikiamos mokamos paslaugos, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą (akupunktūra, kosmetinės chirurgijos ar kosmetologijos procedūros, sveikatos tikrinimas vairuotojo pažymėjimui gauti ir kt.);
  • gali tekti sumokėti už papildomus laboratorinius tyrimus, jeigu jų paskyrimas ir atlikimas viršija gydytojo, į kurį kreipiamasi kompetenciją, bet pacientas pageidauja juos atlikti šioje įstaigoje (tarkime, šeimos gydytojas gali atlikti tik jo kompetencijos tyrimus, pavyzdžiui, vieną skydliaukės funkcijos tyrimą, o jeigu reikalingas platesnis ištyrimas – turėtų siųsti gydytojo endokrinologo konsultacijai. Tačiau pacientas nori būti ištirtas čia ir dabar.).

Nacionalinis vėžio institutas


Už paslaugas gali tekti primokėti, jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras. Tuomet mokamas skirtumas tarp faktinės jų kainos ir PSDF lėšomis apmokamos kainos.

„Reikėtų pridurti, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką įstaigos turi teisę teikti ir mokamas paslaugas, tai įstaigoms nedraudžiama. Svarbu, kad jos turėtų licencijas toms paslaugoms ir licencijuotus specialistus.

Gydymo įstaiga, teikianti mokamas paslaugas, privalo parengti tvarką, kurioje būtų nurodyti konkretūs šių paslaugų teikimo pagrindai ir kainos, taip pat užtikrinti, kad pacientai galėtų su šia tvarka susipažinti. Mokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainos turėtų būti nustatomos kiekvienai teikiamai paslaugai.

Prieš teikiant mokamą paslaugą, pacientas turi būti supažindinamas ir su galimybe gauti tokią paslaugą nemokamai, išskyrus tuos atvejus, kai šios paslaugos yra mokamų paslaugų sąraše.

Atsižvelgiant į gydymo įstaigos pritaikytą paslaugų kainos indeksavimą, mokamų paslaugų kainos skirtingose gydymo įstaigose gali skirtis.

Kaip jau minėta, labai svarbu iš anksto žinoti, ar pasirinkta gydymo įstaiga turi sutartį su TLK. Šia informacija visuomet vertėtų pasidomėti gydymo įstaigoje. Ji turi būti skelbiama informacinėse lentose, gydymo įstaigų interneto svetainėje. Taip pat šios informacijos galima pasiteirauti gydymo įstaigos registratūros darbuotojų. Tačiau bene patogiausia sužinoti, kurios gydymo įstaigos visos Lietuvos mastu turi sutartis su TLK ir dėl kokių konkrečių paslaugų teikimo, ligonių kasų interneto svetainės interaktyvioje paieškoje“, – siūlė VLK specialistė.

Ką daryti sumokėjus, nors to nereikėjo?

Paklausta, ką daryti, jeigu pacientas sumokėjo tada, kada neturėjo to daryti, D. Petravičienė siūlė: „Kilus neaiškumų, pacientams patariame visus rūpimus klausimus pirmiausia išsiaiškinti gydymo įstaigoje. Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas (mokamas ar nemokamas), ar neteisėtai paprašyta susimokėti.

Kiek kainuoja gydymas Lietuvoje?
Foto: Organizacijos nuotr.

Pirmiausia, raštu reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje pacientas buvo aptarnaujamas, administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, su gydymo įstaigos atsakymu gyventojas turi teisę kreiptis į TLK pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas“.

Rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti ir bendruoju ligonių kasų el. paštu info@vlk.lt arba telefonu (8 5) 232 2222.