Kas yra ta reinfekcija?
Reinfekcija (pakartotinis užsikrėtimas tais pačiais ligos sukėlėjais) koronaviruso atveju yra antros arba tiesiog naujos COVID infekcijos nustatymas nepriklausomai nuo susargdinusios atmainos. Reinfekcijos rizika priklauso nuo daugybės veiksnių: pavyzdžiui, turimi duomenys leidžia daryti išvadą, kad tokia rizika didesnė nepasiskiepijusiems ir tiems, kurių ankstesnis susirgimas buvo lengvas (imuninė sistema reagavo švelniau).
Daug priklauso ir nuo atmainos: vienas ekspertas sako, kad pakartotinio susirgimo omikron atmainos infekcija po omikron infekcijos rizika yra mažesnė nei tuo atveju, jeigu pirma sirgta delta, o tada omikron. Nemažai lemia ir paskutinio skiepo data. Ekspertai sako, kad ne mažiau svarbu ir tai, kiek užkrato gaunama.
Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūros (UKHSA) ekspertai teigia, kad galima reinfekcija – infekcija praėjus 90 ar daugiau dienų nuo ankstesnės patvirtintos COVID infekcijos, tačiau toks apibrėžimas ignoruoja tuos, kurie vėl užsikrėtė po ilgesnio laiko tarpo.
Kiek nustatyta tų reinfekcijų?
Remiantis naujausiais britų duomenimis, nuo pat pandemijos pradžios iki 2022 metų sausio 9-osios iš viso nustatyta per 425 tūkst. 890 galimų reinfekcijų. Iš jų 109 tūkst. 936 nustatytos per sausio 9-ąją pasibaigusią savaitę (beveik 11 proc. visų atvejų – vos per vieną savaitę).
Oficialiai patvirtintų reinfekcijų Jungtinėje Karalystėje gana mažai, nes tam reikia atlikti genų sekos nustatymą. Maža to, per pirmąją viruso bangą išstirti buvo sudėtingiau, tad nemažai pirmųjų infekcijų į oficialią statistiką nebuvo įtrauktos.
„Turint omenyje, jog pandemija jau skaičiuoja antrus metus, baigia išsivadėti dviem skiepų dozėmis sukurti antikūniai, o delta ir omikron atmainos išmoko išvengti imuninio atsako, tad tokie skaičiai neturėtų stebinti“, – sako imunologijos profesorius iš Londono Danny Altmannas.
Ar lengviau pakartotinai susirgti dėl konkrečių atmainų?
Trumpas atsakymas – taip. Kaip teigia Londono „Imperial College“ mokslininkai, atsižvelgus į skirtingus veiksnius, galima daryti išvadą, kad tikimybė pakartotinai susirgti dėl omikron atmainos yra nuo 4,38 iki 6,63 kartų didesnė nei nuo delta.
Komanda pridūrė, kad tai reiškia, jog apsauga nuo COVID, kurią sukuria per pastaruosius šešis mėnesius prasirgta infekcija, nuo 85 proc., kokia buvo iki omikron, dabar liko nuo 0 iki 27 proc. Toks sumažėjimas neturėtų stebinti turint omenyje, kad omikron geba pergudrauti žmogaus imuninės sistemos apsaugas.
Ar reinfekcija omikron atmaina įvyksta po trumpesnės pertraukos?
Iš esmės – taip. Mokslininkų duomenys rodo, kad atvejams, nustatytiems nuo 2021 metų lapkričio iki gruodžio 29 dienos, nustatyta 2855 reinfekcijos atvejų laikotarpiu nuo 29 iki 89 dienų po ankstesnio susirgimo, nors kai kurie duomenys gali būti susiję ir su pirmine infekcija.
Nors UKHSA ir pabrėžia, kad labai sunku lyginti su skirtingomis atmainomis susijusias situacijas, nes svarbų vaidmenį atlieka įvairūs veiksniai (įskaitant bendrą visuomenės imunizacijos lygį), panašu, kad didelę įtaką reinfekcijų atveju turi omikron gebėjimas išvengti imuniteto.
Kol kas tiksliai neaišku, kaip gerai imuniteto atsakas į omikron apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo omikron ar naujomis atmainomis. „Aš tikėčiausi, kad antro susirgimo nuo omikron rizika yra žymiai mažesnė nei rizika susirgti nuo omikron persirgus delta sukelta infekcija“, – sako Rytų Anglijos universiteto medicinos profesorius Paulas Hunteris.
Kodėl mano vaikas šią žiemą du kartus sirgo COVID?
Gali būti, kad infekciją sukėlė skirtingos viruso atmainos. Remiantis gruodį paviešintais statistiniais duomenimis, tuo metu mokyklinio amžiaus vaikai, persirgę COVID, mažiau rizikavo susirgti nuo omikron, nei to paties likimo suaugusieji. Kitaip tariant, ankstesnė infekcija galėjo būti sukelta delta, o naujesnė – omikron.
UKHSA atstovas sako: „Duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo 29 iki 89 dienų po pirmesnio susirgimo vėl teigiamą testo rezultatą gavę asmenys sudaro nedidelį dalį visų reinfekcijos atvejų. Daug tokių trumpo intervalo reinfekcijų – mokyklinio amžiaus vaikai, nes jie daugiausia sirgo rugsėjo ir spalio mėnesiais, dar prieš pasirodant omikron“.
Ar reinfekcijos atveju sergama lengviau?
Turint omenyje, kad organizme jau būta tokio imuninio atsako, atrodytų logiška, kad kitą susirgimas turėtų būtų lengvesnis. Su tokiu teiginiu, remdamasis turimais duomenis, sutinka ir P. Hunteris. Nepaisant to, reinfekcijos sunkumas visgi priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant atmainą ir asmens vakcinacijos statusą.
Statistika rodo, kad, ėmus dominuoti alfa variantui, reinfekcijoms buvo mažiau būdingi simptomai, tačiau, ėmus dominuoti delta atmainai, situacija pasikeitė. Ėmus dominuoti omikron, paaiškėjo, kad tikimybė pajusti simptomus susirgus pakartotinai tokia pati kaip ir pirmąjį kartą. „Reinfekcijos pasitaiko gana dažnai, kartais pakartotinai sergama gana sunkiai. Laimei, hospitalizacijos neprireikia“, – sako D. Altmannas.
Kiek kartų galima susirgti COVID?
Tarp tų, kurie du kartus persirgo COVID, yra ir politikai Kieras Starmeris ir Mattas Hancockas. Pasitaiko atvejų, kai infekcija žmonės perserga ir tris ar net keturis kartus – vos kelių savaičių skirtumu.
UKHSA ekspertai sako: kuo ilgiau gyvensime su COVID, tuo daugiau kartų galime juo persirgti.
