Tai, kad omikron atmainos sukelta COVID-19 liga pasireiškia kiek kitaip nei kitų atmainų, pastebi ir Lietuvos medikai.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) šiuo metu gydomi 79 COVID-19 liga sergantys pacientai, iš jų – 68 gydomi Infekciniame covid skyriuje, o likę 11 – Reanimacijos skyriuje.

Ligoninės molekulinės diagnostikos laboratorijoje iš viso atlikti 362 922 Covid-19 tyrimai, nustatyti 45 227 teigiami atvejai. Per praeitą savaitę laboratorijoje atlikta 7 391 tyrimas, nustatyti 2 110 nauji infekuoti COVID-19 virusu asmenys. Daugiau nei pusei KUL laboratorijoje patvirtintų teigiamų atvejų nustatyta omikron atmaina. Taip portalui „Delfi“ pranešė Aistė Noreikaitė, laikinai einanti KUL Komunikacijos skyriaus vadovės pareigas.

Anot A. Noreikaitės, dauguma iš šiuo metu ligoninėje gydomų koronavirusu užsikrėtusių pacientų yra neskiepyti arba paskiepti nepilnai. Tik 13 iš jų paskiepyti COVID-19 vakcina.

„Per praeitą savaitę, smarkiai pagerėjus sveikatos būklei arba pasveikus, namo išvyko 33 pacientai“, – pasidžiaugė KUL atstovė.

Koronavirusas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje
Foto: Organizacijos nuotr.

Pasidomėjus, kuo ypatinga omikron atmaina, A. Noreikaitė sakė: „Didžiajai daliai sergančiųjų šia atmaina pasireiškia ganėtinai lengvi simptomai, nereikalaujantys hospitalizacijos ir žmonės gydosi namuose“.

Kartu specialistė pridūrė, kad, anot gydytojų, sergant omikron atmaina dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra sloga ir gerklės skausmas.

Tai, kad omikron plinta sparčiau, bet pasireiškia lengviau, pastebi ir kiti specialistai.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius profesorius Juozas Augutis pastebėjo, kad naujų atvejų rodikliai yra labai aukšti, nepalyginami nei su alfa, nei su delta atmainomis, nors banga dar nepasiekė maksimumo.

Juozas Augutis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Tačiau, kaip rodo Lietuvos ir kitų šalių duomenys, į ligonines ir reanimacijų skyrius dėl šios atmainos patenkančių pacientų yra gerokai mažiau nei dėl ankstesnių. Mirtingumas nuo šios atmainos sukeltos ligos taip pat nėra didelis.

Kad omikron sergama lengviau, pastebėjo ir Santaros klinikų vadovas profesorius Feliksas Jankevičius.

Paklaustas, koks yra skirtumas tarp užsikrėtusiųjų delta ir omikron atmainomis, F. Jankevičius sakė: „Skirtumas yra tas, kad kol kas nematome labai sudėtingų, labai sunkių atvejų. Jų tikrai nepadaugėjo. Ir, kaip žinia, kol kas nedidėja hospitalizacijų skaičius. Tai yra, didžiajai daliai užsikrėtusiųjų omikron nereikia hospitalizacijos. Tie simptomai yra pakankamai lengvi“.

Feliksas Jankevičius

Šiokį tokį omikron išskirtinumą rodo ir neseniai atlikta sveikatos mokslų kompanijos ZOE bei Londono karališkojo koledžo mokslininkų atlikta daugiau nei 4 mln. asmenų duomenų analizė, kuri leido išskirti pagrindinius šiai atmainai būdingus simptomus.

Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar skiriasi užsikrėtusiųjų delta atmainos sukeltos ligos pasireiškimo požymiai nuo infekuotų omokrin atmainos sukelta COVID-19.

Užsikrėtę COVID-19 liga Jungtinės Karalystės gyventojai per „Zoe COVID Study“ programėlę pranešdavo apie simptomus, kuriuos pajuto. Tyrėjai palygino simptomus tų, kuriems testais COVID-19 liga patvirtinta 2021 m. spalį, kai Jungtinėje Karalystėje plito delta atmaina, su simptomais asmenų, kuriems liga patvirtinta 2021 m. gruodį, kai dominuojančia atmaina šalyje tapo omikron.

Pirminiai duomenys rodo, kad dauguma abiejų atmainų simptomų sutapo. Tai buvo tokie simptomai, kaip sloga, galvos skausmas, nuovargis, čiaudulys ir gerklės perštėjimas.

Tačiau, kaip rodo duomenys, pastaruoju metu žmonės, kuriems tyrimais patvirtintas koronavirusas, rečiau skundėsi praradę uoslę bei skonį.

Taip pat, kaip portalui „Medical News Today“ sakė Santa Monikoje (Kalifornijoje, JAV), dirbantis šeimos gydytojas, daktaras Davidas M. Cutleris, susirgus omikron atmaina kur kas rečiau pasireiškia sunkios plaučių infekcijos.

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos atvejų vadybininko daktaro Abdi Mahamudo, taip gali būti todėl kad omikron, skirtingai nei kiti variantai, labiau sukelia viršutinių kvėpavimo takų infekcijas.

„Mes pastebime vis daugiau tyrimų, nurodančių, kad omikron paveikia viršutinę kūno dalį, skirtingai nei kitos atmainos, galinčios sukelti sunkią pneumoniją“, – sakė jis.

Kaip portale „The Conversation“ nurodo Londono karališkojo koledžo genetinės epidemiologijos profesorius Timas Spectoras, kuris yra vienas iš ZOE kompanijos įkūrėjų, omikron simptomai dažniau primena įprastą peršalimą, ypač jeigu žmogus yra paskiepytas.

Šiai atmainai būdingi ir keli ypatingesni požymiai, tokie, kaip pykinimas, raumenų skausmas, viduriavimas ar odos išbėrimas.

COVID-19 testavimo punktas V. Gerulaičio gatvėje

Anot profesoriaus, analizė neparodė ypatingų skirtumų tarp bendrų delta ir omikron simptomų. Dažniausi abiem atmainoms būdingi 5 simptomai buvo varvanti nosis, galvos skausmas, nuovargis, čiaudulys ir gerklės perštėjimas.

Varvanti nosis buvo pats dažniausias omikron simptomas. Apie jį pranešė 73,01 proc. dalyvavusių tyrime. Antras pagal dažnumą buvo galvos skausmas. Jį, užsikrėtę omikron sukelta COVID-19 liga, juto 67,51 proc. dalyvavusiųjų tyrime. 63,5 proc. skundėsi bet kokiu nuovargiu. 60,24 proc. pasireiškė čiaudulys, kiek mažiau – 59,66 proc. perštėjo gerklę.

Visgi kai kurie simptomai omikron atveju buvo gerokai retesni nei ankstesnių atmainų atveju. Pvz., jeigu spalį simptomų dešimtuke buvo skonio ir kvapo netekimas, tai dabar, įsigalėjus omikron atmainai, šis simptomas yra tik septynioliktoje vietoje.

Taip pat užsikrėtus omikron rečiau pasitaiko tai, kas anksčiau buvo vienas svarbiausių COVID-19 ligos požymių – karščiavimas. Dabar, kaip rodo duomenys, tuo skundžiasi mažiau nei trečdalis (29 proc.) sergančiųjų.

„Svarbu, ką mes pastebėjome, kad vos pusė žmonių, sergančių COVID, dabar turėjo vieną iš trijų klasikinių simptomų: karščiavimą, kosulį ar kvapo praradimą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Vyriausybės nurodymai dėl PGR testavimo (kad testuotis reikia, jeigu turi vieną iš šių trijų simptomų) yra liūdnai pasenę“, – rašė T. Spectoras.

Portalas „Delfi“ neseniai rašė, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių Lietuvoje perka vaistus peršalimo ligų simptomams malšinti.

„Vaistininkai pastebi, kad labai daug peršalusių žmonių, tarp jų – ir su balso stygų uždegimu. Nereceptinių vaistų gerklės skausmui gydyti per gruodį įsigyta 75 proc. daugiau nei praėjusių metų gruodį“, – pastebėjo vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ komunikacijos turinio vadovė Laura Čiginskaitė.

Kad peršalimo ligų simptomams malšinti skirti preparatai tiesiog graibstomi, portalui „Delfi“ patvirtino ir „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ komunikacijos projektų vadovė Žiedūnė Juškytė.

Žiedūnė Juškytė

„Pastarąjį mėnesį, palyginti su 2020 metų gruodžio-sausio mėnesiais, „Camelia“ vaistinių tinkle pacientai daugiau nei 30 proc. įsigyja pastilių ir purškalų nuo gerklės skausmo. Lyginant tuos pačius laikotarpius, sudėtinių preparatų peršalimo simptomams malšinti poreikis išaugo apie 50 proc. Sirupų nuo kosulio įsigyjama kone 1,75 karto daugiau nei pernai. Vaistų nuo skausmo, karščiavimo ir uždegimo poreikis buvo didelis ir pernai, tačiau šiemet fiksuojame apie 25 proc. padidėjusį poreikį šiems preparatams“, – vardijo Ž. Juškytė.

Tiesa, ar toks vaistų pardavimo padidėjimas gali būti siejamas su omikron, atsakyti sunku. Ligą gali patvirtinti tik PGR tyrimų rezultatai.