Lėti, tačiau kenksmingi uždegiminiai procesai
Biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė pranešime žiniasklaidai pasakoja, jog lėtiniai uždegimai, kalbant paprastai, yra biocheminių ir fiziologinių reakcijų visuma, kurių metu gaminamos cheminės ir signalus perduodančios medžiagos.
„Būtent jos organizme sukelia tam tikrus dirginimus, patinimus – taip jis reaguoja į pažeidimus ir svetimkūnius. Jei situacija yra ilgai nekontroliuojama, paveikiama mūsų imuninė sistema, sutrikdomas normalus ląstelių funkcionavimas – visa tai sukelia tikrai didelius pokyčius tiek audiniuose, tiek organuose“, – sako S. Čapkauskaitė.
Daktarės teigimu, uždegiminiai procesai vyksta gana lėtai, todėl atpažinti atitinkamus simptomus ankstyvoje stadijoje yra gana sudėtinga. Be to, tam tikra pablogėjusi savijauta pradžioje dažnai nurašoma bendram nuovargiui, skubėjimui. Vis dėlto, tokie negalavimai kaip pilvo pūtimas, virškinamojo trakto sutrikimai, padidėjęs cholesterolis ar kraujospūdis yra pirmieji ženklai, jog verta sunerimti.
Vieni produktai uždegimus skatina, kiti – stipriai malšina
Širdies, kraujagyslių ir neurodegeneracinės ligos, diabetas, nutukimas, metaboliniai sutrikimai bei tam tikros odos ligos – tai dar ne pilna paletė ligų, prie kurių gali privesti negydomi lėtiniai uždegimai. Pasak S. Čapkauskaitės, uždegimų malšinimui medikamentinį gydymą derėtų rinktis atsargiai, mat vaistai dažnai veikia lokaliai, momentiškai, tačiau nepanaikina tikrosios priežasties.
„Kovoje su uždegimais svarbi visuma: tai ir aktyvus gyvenimo būdas, ir radioaktyvių medžiagų vengimas, ir, žinoma, teisinga, o dar tiksliau, priešuždegiminė mityba. Yra tam tikri produktai, kurie sukelia arba skatina tuos uždegiminius procesus, pavyzdžiui, glitimo, karvės pieno, rafinuotų produktų, cukrų, transriebalų, alkoholio ar sočiųjų riebalų perteklius“, – vardija daktarė, pridėdama, kad balanso ieškoti reikia individualiai, mat kiekvienas organizmas yra unikalus.
Kalbėdama apie tai, kas turėtų atsidurti maisto racione, daktarė išskiria sezonines šviežias daržoves, o žiemą pataria vartoti raugintas arba fermentuotas daržo gėrybes, baltus miltus keisti tamsesniais, daugiau vartoti sėklų, riešutų bei vengti perdirbtų produktų ar įvairių pusgaminių.
„Peržvelgti mitybą derėtų ne tik vadovaujantis interneto patarimais, bet kreipiantis profesionalios pagalbos į mitybos specialistą. Matome, kad dabar ligos užklumpa vis jaunesnius žmones, kiekvienas atvejis yra individualus, tad ir patarimo vieno bendro nėra – čia turi pagelbėti specialistas, peržvelgdamas ne tik bendrą meniu, bet ir patardamas, kiek ir kada ką valgyti“, – mano biomedicinos mokslų daktarė.
Tarp sveikatai palankiausių medžiagų – kone kiekvienoje virtuvėje naudojamas prieskonis
Nors šiandien vis dar įprasta manyti, kad sveikatai palankūs preparatais yra tiek deficitiniai, tiek ypač brangūs, daktarė S. Čapkauskaitė mini daug kam puikiai pažįstamą ir dažno mūsų virtuvėje sutinkamą prieskonį – ciberžolę.
„Ciberžolė, kurios biologiškai aktyvus komponentas yra kurkuminas, gali būti vadinama prieskonių karaliene. Būtent kurkuminas šiam prieskoniui suteikia sodriai geltoną spalvą ir pasižymi sveikatai palankiomis savybėmis: jis prilyginamas vitaminams E ir C, veikia kaip galingas antioksidantas, slopina uždegiminius procesus, kovoja su vėžiniais procesais, mažina depresijos požymius“, – gerąsias savybes vardija S. Čapkauskaitė.
Tiesa, vien dažnas prieskonio vartojimas, ypač gardinant patiekalus, vargiai bus itin veiksmingas, mat organizmas nebūtinai pasisavins jo tiek, kad būtų matomas teigiamas efektas sveikatai. Daktarė išskiria du būdus, kurie gali užtikrinti kurkumino veiksmingumą:
„Pirmas būdas – tai naudoti ciberžole su pipirinu, tačiau čia būtina žinoti proporcijas, turėti laiko tiek tinkamai paruošti mišinį, tiek žinių, kaip jį naudoti. Tai įmanoma, tačiau kiek komplikuota. Antras ir kur kas paprastesnis būdas – naudoti mikrokapsuliuotą kurkumino ekstraktą, pagamintą naudojant naujausias įkapsuliavimo technologijas. Tai pats saugiausias ir efektyviausias būdas prisotinti ląsteles veikliąja medžiaga“, – įsitikinusi biomedicinos mokslų daktarė.
„Tyrimų apie visas medžiagas visuomet gali būti daugiau, tačiau yra gana aiškios rekomendacijos. Pavyzdžiui, grynos ciberžolės nereikėtų suvartoti daugiau kaip du šaukštelius per dieną, o kalbant apie papildus – neviršyti 5 mililitrų dienos normos. Kitais atvejais, pavyzdžiui, turint inkstų sutrikimų, žindant kūdikius ar besilaukiant, visuomet patariu konsultuotis su specialistais, kurie geriausiai patars ir parinks, kas jums tinka“.
