Gali būti, kad atsakymas aiškėja tik dabar.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius Saulius Čaplinskas socialniame tinkle „Facebook“ parašė: „Praėjusią savaitę „AstraZeneca“ generalinis direktorius Pascalis Soriotas teigė, kad bendrovės COVID-19 vakcina gali užtikrinti ilgesnę apsaugą nei mRNR vakcinos, tokios kaip „Pfizer“, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Pasak jo, tai gali paaiškinti stabilesnį Jungtinės Karalystės, kurioje buvo daug plačiau naudojama „AstraZeneca“ vakcina, hospitalizavimo rodiklį, palyginti su didėjančia COVID-19 hospitalizacija žemyninėje Europoje“.
Tiesa, profesorius pridūrė, kad dar nepakanka duomenų šiam teiginiui patvirtinti.
„Tačiau teoriškai gali būti, kad adenoviruso vektorinės vakcinos gali suteikti patvaresnę apsaugą nuo COVID-19 per „T ląstelių apsaugą“, – pridūrė S. Čaplinskas.
Toliau profesorius paaiškino, kuo ypatinga vektorninė „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso: „Vakcinoje naudojamas genetiškai modifikuotas adenovirusas, kuris nesidaugina ir negali sukelti ligos. Tokios vakcinos sėkmingai naudojamos dešimtmečiais, o mRNR vakcinos yra palyginti naujos. Adenoviruso vektoriai naudojami medicinoje keletą dešimtmečių kitose vakcinose ir vėžio terapijoje kaip būdas pateikti informaciją mūsų ląstelėms. Šiuo atveju adenoviruse supakuota informacija kaip pasigaminti koronaviruso smaigalio baltymo analogą. Tai moko mūsų imuninę sistemą kaip susidoroti su koronavirusu, jei su juo susidursime. Adenoviruso vakcinos labai gerai skatina antikūnų gamybą ir T ląstelių atsaką. Antikūnai specifiškai jungiasi su konkrečiu taikiniu (viruso baltymu), prisirišdami prie įsiveržusių virusų ir neleisdami jiems patekti į mūsų ląsteles.
Visos COVID-19 vakcinos skatina mūsų organizmą gaminti ir antikūnus, ir T ląsteles“.
Kaip rašė S. Čaplinskas, „T ląstelės labai svarbios mūsų imuniniam atsakui ir atlieka skirtingus vaidmenis. Vienas jų tipas, vadinamas „T ląstelėsmis žudikėmis“, atakuoja ir sunaikina virusu užkrėstas ląsteles. Kitas tipas „T ląstelės pagalbininkės“ nustato infekcijos pobūdį ir padeda imuninei sistemai tinkamai reaguoti: aktyvuoja T ląsteles žudikes, padeda B ląstelėms gaminti antikūnus.
Laikui bėgant antikūnų mažėja ir tai gali lemti proveržio infekcijas pilnai paskiepytiems žmonėms.
Kai antikūnai nesustabdo virusų, tikimės, kad virusus išnaikins T ląstelės žudikės, kurios padeda išvengti sunkių pasekmių, jei susirgsite COVID-19 liga. Išvengti T ląstelių imuninio atsako virusui daug sunkiau. Todėl vakcina, kuri sukuria stiprų T ląstelių imunitetą, turėtų net ir bėgant laikui išlaikyti veiksmingumą nuo koronavirusų variantų, įskaitant delta ir omikron“.
Visgi kol kas nėra pakankamai duomenų apie tai, ar „AstraZeneca“ vakcina sukelia ilgesnį T ląstelių atsaką nei mRNR vakcinos. Neaiškus ir atsakymas, ar tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri labai pasitikėjo „AstraZeneca“ vakcina, hospitalizavimo rodiklis yra stabilesnis nei kitose Europos dalyse?
„Tai tikėtina, nes adenoviruso vektorinės vakcinos labai gerai skatina imuninį atsaką, ypač T ląstelių atsaką, o mRNR vakcinos suteikia stipresnį antikūnų atsaką nei virusinės vektorinės vakcinos. Tačiau atrodo, kad ši antikūnų apsauga santykinai greitai išnyksta per 4–6 mėnesius. Gali būti, kad imuninė atmintis naudojant mRNR vakcinas nėra tokia stipri, o „AstraZeneca“ vakcina gali sukelti ilgalaikį T ląstelių atsaką, kuris palaiko patvaresnę imuninę atmintį sulėtindamas antikūnų praradimą ir sukurdamas geresnį T ląstelių žudikių atsaką“, – rašė S. Čaplinskas.
Profesorius atsakė ir, kodėl tikimasi, kad „AstraZeneca“ gali sukelti ilgalaikį atsaką.
„Viena iš priežasčių gali būti ta, kad „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinose esanti RNR yra labai trapi ir organizme išlieka neilgai, tik apie savaitę, o adenoviruso vektorių pristatyta DNR yra stabilesnė ir greičiausiai išliks organizme šiek tiek ilgiau, taip užtikrindama ilgesnę mūsų imuninės sistemos aktyvaciją. Tai galėtų paaiškinti ilgesnį T ląstelių atsaką naudojant „AstraZeneca“ vakciną.
Tačiau kol kas tai tik mokslinė prielaida, nes tokie tiesioginiai bandymai dar nebuvo atlikti.
Jei tai tiesa, tai nereiškia, kad kažkuri vakcina yra „geresnė“. Visos ES naudojamos vakcinos yra efektyvios ir jau išgelbėjo daug gyvybių. Svarbu mokytis iš abiejų vakcinų tipų ir jas tobulinti“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
