Pelėsiai veisiasi drėgnose, blogai vėdinamose patalpose. Ypač dažnai su jais susiduria senos statybos daugiabučių namų gyventojai.

„Daugiabučiuose namuose, ypač senos statybos, pelėsinių grybų infekcijos šaltiniu gali tapti ir ventiliacijos angos, kuriose dešimtmečiais klesti nejudinamos ištisos kolonijos grybų“, – pastebėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus vedėja daktarė Rūta Jankauskienė.

Rūta Jankauskienė
Foto: DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Pasak pašnekovės, žmogui pavojingi ne patys mikroskopiniai grybai, o jų produkuojami toksinai. Žinoma apie 300 mikromicetų rūšių, pasižyminčių alergizuojančiomis savybėmis.

„Jei toksinų ar mikromicetų išskirtų pavojingų medžiagų koncentracija aplinkoje yra didelė, pati artimiausia aplinka gali tapti viena iš sunkių ligų priežasčių“, – įspėjo specialistė.

Augdami mikromicetai išskiria nuodingas lakias medžiagas, vadinamas mikotoksinais: aflatoksinus, ochratoksinus, zearalenoną, trichocetenus ir daugelį kitų.

„Su jų prisotintu oru galima įkvėpti visą „puokštę“ susirgimų, kurie gali pasireikšti kaip trumpalaikiai (galvos skausmai, nervinis dirglumas, nuovargis, peršalimo ligų simptomai, akių ašarojimas, odos sudirginimas ir peršėjimas, sloga, kosulys, viršutinių kvėpavimo takų sudirginimas) ir ilgalaikiai sveikatos sutrikimai (alergija, astma, pneumonija ir kt.).

Mikotoksinai veikia praktiškai visas žmogaus organizmo sistemas, ypač: nervų ir kvėpavimo bei virškinimo sistemas, smegenų ląsteles, gali sukelti alergines ligas, alerginį rinitą, plaučių ligas, migreną, bronchitą, astmą. Jie taip pat gali tapti vėžio priežastimi.

Minėti susirgimai yra lėtiniai ir sukelia sunkumų, nustatant juos sukėlusią priežastį ir taikant gydymo būdus“, – teigė daktarė R. Jankauskienė.

Pelėsis
Foto: Shutterstock

Kad pelėsiai gali sukelti nemalonias ligas, portalui „Delfi“ patvirtino ir Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Tamašauskienė.

„Pelėsiai gali sukelti alergines ligas. Dažniausiai jie susiję su alerginių kvėpavimo takų ligų – alerginio rinito ir astmos – išsivystymu.

Alerginiam rinitui būdingas nosies sekreto tekėjimas ir/ar užgulimas, niežėjimas, čiaudulys, gleivinės paburkimas, dažnai kartu stebimas ir akių paraudimas, niežėjimas ir ašarojimas, o astmai – švokštimas, dusulys, spaudimo jausmas krūtinėje, kosulys bei padidėjęs kvėpavimo takų jautrumas“, – kalbėjo gydytoja.

Dažniausiai pasitaiko ir geriausiai aprašytos yra Alternaria, Cladosporium, Aspergillus ir Penicillium pelėsių rūšys.

Alternaria ir Cladosporium rūšys yra paplitusios visame pasaulyje. Pavasarį, vasarą ir ypač rudenį dėl lapų irimo jos plinta lauke. Šaltesnio klimato šalyse pelėsių lauke randama žiemos pabaigoje, o didžiausias plitimas stebimas vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį (iki spalio). Šiltesnio klimato kraštuose pelėsių sporų galima rasti ištisus metus. Dėl klimato kaitos vis dažniau stebimi potvyniai ir audros skatina pelėsių dauginimąsi.

Patalpoje daugiausiai randamos Aspergillus ir Penicillium rūšys, tačiau Aspergillus paplitęs ir lauke. Viduje pelėsis gali būti ištisus metus, jo atsiradimas labai priklauso nuo drėgmės lygio namuose“, – paaiškino gydytoja L. Tamašauskienė.

Pasak pašnekovės, tikslus alergijos pelėsiams paplitimas nėra žinomas, tačiau, mokslinės literatūros duomenimis, įsijautrinimas pelėsiams nustatomas 3–10 proc. bendros populiacijos.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

„Alergijos pelėsiams rizikos veiksniai panašūs kaip ir kitų alergijų – šeimoje esančios alerginės ligos, jau esantis įsijautrinimas kitiems alergenams (namų dulkių erkių, gyvūnų ar žiedadulkių).

Keliamos hipotezės apie didesnę alerginių ligų riziką, esant mikrofloros disbalansui ar vitamino D stokai, ypač vaikystėje ir kūdikystėje. Papildomi alergijos pelėsiams rizikos veiksniai yra ilgas ir dažnas buvimas patalpose, kuriose didelė drėgmė ar yra pelėsis, prasta patalpų ventiliacija“, – pasakojo medikė.

Daktarė R. Jankauskienė pasakojo, kad ne mažiau nei patys pelėsiniai grybai, kenksmingos yra ir mikroskopinių grybų sporos.

„Pelėsiniai grybai plinta sporomis, kurios, keliaudamos su oro srovėmis, patalpose nusėda ant kokio tai paviršiaus ir sudygsta. Namų dulkės sukelia alergijos priepuolį žmonėms, alergiškiems pačiam pelėsiui“, – paaiškino daktarė.

Anot pašnekovės, iš gyvenamųjų patalpų išskirti mikromicetai dažniausiai priklauso Aspergillus, Penicillium, Ulocladium, Cladosporium ir kitoms gentims, kurios gali sukelti įvairias mikozes, toksikozes ir kitus susirgimus.

„Pačiu kenksmingiausiu laikomas geltonos spalvos pelėsis, kadangi jis gamina kenksmingiausios rūšies aflatoksiną. Dažniausiai geltonasis pelėsis pažeidžia maisto produktus: uogienę, mėsos produktus, kepenis, žuvį, pieną, ryžius, žemės riešutus.

Mokslas įrodė, jog daugiau nei šimtas toksinių junginių, produkuojamų pelėsių ir randamų jų paveiktuose maisto produktuose, gali ilgai nerodyti savo buvimo organizme požymių. Tačiau po ilgesnio laiko tarpo būtent jie gali sukelti spartų vėžinių navikų augimą organizme. Dėl šios priežasties apipeliję maisto produktai privalo būti nedelsiant sunaikinti“, – teigė R. Jankauskienė.

Pelėsis ant uogienės
Foto: Shutterstock

Kartu daktarė pridūrė: „Ne visada pelėsio dauginimasis yra lydimas matomo jo augimo, tačiau bet kuriuo atveju pelėsinio grybelio pažeista medžiaga tampa pelėsio sporų šaltiniu, todėl pirmasis užterštumo pelėsiais požymis – jo sporų atsiradimas ore.

Kaip radiacija arba sunkieji metalai daro nematomą poveikį organizmui, taip ir pelėsiniai grybai veikia žmonių sveikatą ir būstą. Iš to galime daryti išvadą, kad mikromicetų žmogaus gyvenamojoje aplinkoje neturėtų būti, nes jie yra papildomas organizmo taršalas ir daugelio ligų iniciatorius“.

Pasidomėjus, ar alergiški pelėsiui žmonės gali valgyti tokius gurmaniškus produktus, kaip, pvz., pelėsinis sūris, gydytoja L. Tamašauskienė atsakė: „Dažniausiai alergija pelėsiui pasireiškia kvėpavimo takų simptomais, kai į juos patenka alergenas – pelėsio sporos. Be to, ne visi pelėsiai, kuriems nustatomas įsijautrinimas, naudojami gaminant pelėsinius sūrius.

Pacientai, kuriems yra nustatytas įsijautrinimas pelėsiams, dažniausiai gali valgyti pelėsinį sūrį. Vis dėlto, kai kuriais atvejais, ypač esant įsijautrinimui Penicillium rūšiai, suvalgius produktų, kuriuose jis yra, gali atsirasti alergijos požymių. Todėl visada svarbu konkrečiu atveju aptarti su gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu“.

Foto: Shutterstock

Alergiškiems pelėsiams žmonėms gydytoja visų pirma patarė vengti alergeno – užtikrinti gerą patalpų vėdinimą, optimalią drėgmę patalpose (rekomenduojama palaikyti 40–60 proc. drėgmės lygį), naikinti atsiradusį pelėsį.

„Jei pacientas serga alerginiu rinitu ir/ ar alergine astma, šių ligų gydymas skiriamas toks pats, kaip ir esant įsijautrinimui kitiems alergenams – II kartos antihistamininiai vaistai, įnosiniai ir inhaliaciniai gliukokortikoidai ir kt. Taip pat yra galimybė taikyti specifinę alergenų imunoterapiją“, – kalbėjo gydytoja.

Kartu L. Tamašauskienė sakė, kad pelėsiai yra ne tik alergenų, bet ir mikotoksinų ir lakiųjų organinių junginių, sukeliančių nealerginę astmą, šaltinis.

„Be to, žinoma, kad pelėsis aplinkoje pablogina astmos ir rinokonjunktyvito simptomus, net ir nesant įsijautrinimui. Pelėsis gali veikti ir kaip iritantas, todėl dažnai būnant aplinkoje, kurioje yra daug pelėsio, gali atsirasti kosulys, gerklės skausmas, akių sudirgimas, galvos skausmas, dažniau kartotis peršalimo ligos“, – aiškino medikė.