Savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ onkoimunologas pripažįsta, kad taip, vaistų nuo COVID-19 atsiradimas gerokai prisidėtų prie mirčių sumažinimo, ypač tų asmenų, kuriems, dėl įvairių priežasčių vakcinacija negali sukelti pakankamo apsauginio imuninio atsako.
Tačiau M. Strioga įspėjo skiepų priešininkus, kurie mano, kad užteks vaistų, kada šie atsiras: ir jie turės šalutinių poveikių, o, juos patvirtinus, nebus žinomi 10 ar 15 metų saugumo duomenys.
Svarbu prisiminti ir tai, kad vaistai nuo COVID-19, priešingai nei vakcinos, nebus ištirti didelės imties klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvauja dešimtys tūkstančių tiriamųjų.
„Priešingai nei vakcinų atveju, konkretaus vaisto klinikiniuose tyrimuose (nuo I iki III fazės) dažniausiai dalyvauja iki 1500 žmonių. Taigi ir labai retus šalutinius poveikius „pražiūrėti“ lengviau“, – pastebėjo medikas.
M. Strioga pridūrė, kad vakcinų ir vaistų paskirtis yra visiškai kita: „Vakcinos yra profilaktinė priemonė, skirta ligos išvengimui bei viruso nekontroliuojamo plitimo visuomenėje sumažinimui ir jo „nustūmimui į pogrindį“.
Dauguma vaistų yra skirti jau esamos ligos gydymui, tačiau, šiuo atveju, galimi tiek su liga susiję liekamieji reiškiniai, tiek ir taikyto gydymo šalutinių poveikių padariniai“.
Taip pat onkoimunologas rašė: „Žinoma, yra vaistų, kuriuos epidemijos metu galima vartoti profilaktiškai, siekiant sumažinti užsikrėtimo ir ligos tikimybę (pvz., profilaktinis oseltamiviro vartojimas gripo epidemijos metu). Bet vėlgi, tokie vaistai nuo COVID-19 būtų „nauji ir neištirti“, tačiau juos rytume saujomis be baimės mūsų genetikai, ilgalaikių poveikių baimės ir t. t.?“
