Apie tai, ką ir kokie testai rodo, ar verta bėgti testo į vaistinę ir kokie pagaliau antikūnų skaičiai mus saugo.

PGR testas (tas baisus, kurio pagalba dar pavasarį tiesiai į smegenis čipus bei virusus talpino).
- Imamas tepinėlis iš nosiaryklės;

- Nustato esamą susirgimą;

- Nenurodo, kada užsikrėtei;

- Nepasako, ar turite imunitetą;

- Vienintelis būdas šiuo metu oficialiai diagnozuoti koronaviruso atvejį.

Labai geras testas, labai jautrus, beveik nepraleidžia nė vieno su kovidu nosyje, labai specifiškas – nepainioja kovido su kitomis nosiaryklę apgyvendinusiomis būtybėmis bei nusėdusiomis ten cheminėmis medžiagomis. Gali surasti virusą jau 2 paras iki pirmųjų simptomų. Bet lygiai taip pat vis dar randa jo likučius ir kelias savaites, kartais mėnesius net ir pasveikus. Todėl nerekomenduojama atlikti pasveikus ir 90 dienų po pasveikimo.

Nebent labai aiški pakartotinio susirgimo klinika po labai aiškaus kontakto, bet profilaktiškai – ne. Tam, kad testu nustatytumėte infekciją, užtenka labai mažo viruso kiekio: vos vieno ar dviejų virusinės gyvybės atstovų nosiaryklėje. Bet jei sergate, o virusų nosyje nėra, arba nesileidote gerai pakrapštomas ir nepavyko atlikti tyrimo taisyklingai – gali ir prašauti pro šalį.

Pagrindiniai trūkumai: reikia kažkur važiuoti, reikia nemalonios daugeliui procedūros, reikia laukti apie 24 valandas. Pasikartosiu – šiuo metu tai vienintelis būdas gauti oficialią diagnozę, po kurios galite gauti išsvajotą QR kodą.

Antigeno testas (pasirinkimas platus: nuo laboratorijoje atliekamų iki namuose seilėjamų ir nosis krapštomų).

- Imamas tepinėlis iš nosies, nosiaryklės arba tiesiog prispjaudoma seilių;

- Nurodo esamą susirgimą;

- Nenurodo, kada užsikretėte;

- Nepasako, ar turite imunitetą;

- Kol kas netinka oficialios diagnozės nustatymui ir neatskraidina į paštą išsvajoto QR kodo.
Pagrindinis pliusas – greitas, užtenka keliolikos minučių, pigus, nereikia niekur važiuoti, paprasta kartoti kad ir kelis kartus per dieną.

Greitasis Covid-19 tyrimas

Pagrindinis minusas – tyrimas pakankamai žlibas. Mato tik gausiau susirinkusius virusus. Jei PGR užtenka 1-2 virusų tūrio vienete, tai antigeno testui prireiks 20-30 virusinės gyvybės formų. Tad jei testas teigiamas – beveik šimtu procentų sergate. Jei ne – lieka apie 10-15 procentų šansas, kad sergate, bet to nežino testas. Kitas skirtumas nuo brangesnio ir pažangesnio giminaičio – randa virusus tik ligos pradžioje, dažniausiai ir labiausiai 5-7 dieną. Po savaitės nuo simptomų pradžios labai krenta galimybės nustatyti ligą daugeliu antigeno testų pagalba. Pasikartoju: teigiamas tokio testo rezultatas netinka diagnozuoti koronavirusą, tik padeda susivokti situacijoje.

Praktinė nauda? Kai dėl skirtingų situacijų, emocinio ir religinio fono, logistikos, savijautos ir finansinių problemų sunku atlikti PGR, bet įtariate, kad sergate – padarote testuką namuose. Geriau du ir geriau skirtingo gamintojo. Ir jei pirmas rodė neigiamą, pakartokite testą 5 sirgimo dieną. Jei teigiamas – sergi, ir PGR reikalingas oficialiam diagnozės patvirtinimui. Jei neigiamas – tariesi su savo gydytoju, ar reikia tau to PGR. Šiaip PGR jau reikia esant bet kokiems peršalimo ir viruso simptomams.

Pagaliau, einamų metų vasaros tyrimų karalius ir tų pačių metų rudens indulgencijų išrašytojas – antikūnų testas.

Antikūnų testas

Atliekamas iš kraujo, tad smegenų krapšyti nereikia (čipas suleidžiamas intraveniškai).

Nerodo ligos. Ką rodo? Rodo, kad organizmas kažkada tą virusą matė, čiupinėjo, apie jį žino ir, jei reikia, greičiau atpažins vėl sutikęs ir imsis priemonių.

- Kartais gali pasakyti, ar sirgai seniai, ar ką tik;

- Rodo imunitetą (jei visą imunitetą matuosime vien antikūnais);

- Neparodys nieko vos susirgus, reikia bent savaitės, o geriau bent dviejų;

- Netinka oficialiai diagnozei nustatyti.

Taip, suprantu, kad jei nesiskiepijai, o antikūnų turi – reiškia sirgai. Bet diagnostikos tvarkas nustato ne gydytojai, prašome jų kabinete neskriausti, nekelti balso ir nereikalauti prieštaraujančių įstatymo raidei iš pirmo žvilgsnio logiškų sprendimų. Tačiau nustačius antikūnus (ar po žinomo persirgimo, ar tiesiog netyčia), individas gali būti atleidžiamas dviem mėnesiams nuo nemalonaus nosiaryklės testavimo. Tą indulgencijos pažymėjimo QR kodą irgi išrašo ne gydytojas, o registrų centras, tad nereikia sudaryti eilių prie gydytojo kabineto.

Ar galima lyginti tarpusavio duomenis ir skaičius? Galima, tik pakankamai beprasmiška. Skirtingos laboratorijos naudoja skirtingus metodus ir beveik visada gausite skirtingus skaičius. Pagaliau nustatomi antikūnai prieš skirtingas kovido dalis: antikūnai prieš visą baltymą (anti S), antikūniai prieš baltymo vieną sritį (anti S1) ir, pagaliau, prieš to baltymo tos srities RBD dalį (anti RBD).

Valerijus Morozovas

Ar daugiau yra geriau? Be abejo, taip. Tik iki rugsėjo tie skaičiai buvo tiesiog skaičiai ir spręsti apie kažkokias ribas galėjome labai mažai. Dabar atsirado vilčių. Skaičiuojama, kad 80 procentų nesusirgti simptomine liga per ateinantį pusmetį (tai yra ne vien atlikti testą ir gauti teigiamą rezultatą, bet ir jausti simptomus, kurie tave vers atlikti testą) turi tie laimingieji, kurių kraujyje rasta anti-RBD ne mažiau kaip 506 BAU/ml arba anti-S ne mažiau kaip 264 BAU/ml.

Visi kiti skaičiai, jų palyginimai ir tarpusavo pasimatavimai lieka tiesiog skaičiais.

Taigi, koks reziume?

Nori išvengti ligos – skiepijiesi.

Nepavyko pasiskiepyti, nepasisekė ir susirgai – būtinai atlieki PGR testą, nes tik jis leis persirgti „oficialiai“. Ar jau pakankamai susirgai, kad ryžtumeisi atlikti PGR, padės apsispręsti greitasis antigeno testas. Jį vertėtų kartoti, jei rodo neigiamą rezultatą, geriausiai pirmą ir penktą sirgimo dieną. Jei simptomai lieka, o antigeno testas neigiamas – 1/10 kad sergi, bet testas to nežino. Tad lieka vėl tas pats PGR.

Antikūnų testą pasidarai jei a) šiaip įdomu, ar kartais nesirgai, b) nori pasipuikuoti, koks tavo geras imunitetas po persirgimo, c) pasidomėti, ar dar išlieka pakankamas titras ir ar nereikia skubėti trečios dozės.

Kad ir ką testas parodė, dėl jo suteikiamų socialinių garantijų kreiptis reikia ne į šeimos gydytoją, bet į Registrų centrą arba kitą tas garantijas užtikrinančią nemedicininę įstaigą.

Kad ir ką, kur ir kaip testuotumėte, svarbiausia – likite sveiki ir saugūs.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)