Rūkymas blogina plaučių funkciją, sudarydamas palankų foną daugeliui kvėpavimo ligų, įskaitant ir koronaviruso infekcijai progresuoti. Žinoma, kad rūkymas pažeidžia imuninę sistemą ir susijęs su blogesnėmis plaučių uždegimo ir COVID – 19 išeitimis.
Naujausi tyrimai atskleidė, kad esama tiesioginio ryšio tarp cigarečių rūkymo ir COVID-19 infekcijos sunkumo, o rūkantys asmenys dažniau serga progresuoti linkusia ir mirtina COVID-19 infekcija, palyginti su nerūkančiais asmenimis.
Nuo COVID-19 infekcijos dažniau miršta asmenys, sergantys gretutinėmis, su rūkymu susijusiomis ligomis, tokiomis kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos.
Kol kas nėra aišku, kaip COVID-19 sunkumas ir išeitys susijusios su kitokių tabako produktų (cigarų, kaitinamojo tabako, pypkės) ir elektroninių cigarečių naudojimu. Manoma, kad šie produktai sunkina COVID-19 eigą.
Rūkymas blogina COVID-19 eigą
Ką tik pasirodžiusioje 2021 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje apie pasaulinę tabako epidemiją pabrėžiama, kad rūkymas didina organizmo pažeidžiamumą sergant virusine COVID-19 infekcija.
Tiesa, esama ir priešingų nuomonių. Antai, iškelta hipotezė, kad nikotinas galįs veikti „prieš COVID-19“, nes turįs šiokį tokį priešuždegiminį poveikį, taigi, galbūt gali slopinti „citokinų audrą“. Šiuo metu atliekami tyrimai turėtų įvertinti galimą specifinį nikotino poveikį COVID-19 eigai, tačiau jų rezultatai dar neaiškūs.
2020 m. pradžioje PSO Europos regiono biuras inicijavo kampaniją, kurios tikslas – reguliariai informuoti visuomenę apie riziką sveikatai, susijusią su tabako produktų vartojimu COVID-19 pandemijos metu.
Pandemijos pradžioje apie rūkymo įtaką COVID-19 infekcijos eigai buvo žinoma labai mažai. Netgi buvo daug painiavos ir dezinformacija šia tema.
Antai, pradžioje tvirtinta, kad nerūkantys žmonės COVID-19 infekcija serga sunkiau ir dažniau stacionarizuojami, palyginti su rūkančiaisiais. Tuo pačiu buvo peršama prielaida, kad nikotinas „veikia profilaktiškai“ prieš COVID-19.
Vėliau paaiškėjo, kad minimų tyrimų rezultatai buvo įvertinti metodologiškai nekorektiškai, o kai kurių tyrimų organizatoriai ir vykdytojai turėjo interesų konfliktą su tabako industrija.
Buvo ir objektyvių priežasčių, prisidėjusių prie klaidingų išvadų suformulavimo. Pavyzdžiui, ekstremaliomis sąlygomis, kai tenka gelbėti pacientų gyvybes, informacija apie rūkymo anamnezę gali stokoti patikimumo, be to, ji nėra prioritetinė.
Kai kurie jauni asmenys ar moterys sąmoningai nutyli faktą apie rūkymą, ypač kalbėdami su gydytoju, nes mano, kad šis įprotis jiems socialiai nepriimtinas ar smerktinas.
Daugumoje tyrimų apie COVID-19 ryšį su rūkymu buvo apklausiami sveikatos priežiūros darbuotojai arba asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Šioje žmonių grupėje rūkymo paplitimas dažniausiai skiriasi nuo esamo bendrojoje populiacijoje.
COVID-19 testų daugiau atliekama rūkantiesiems
Išsamesnė gautų rezultatų analizės parodė, kad rūkantys asmenys, užsikrėtę COVID-19, dažniau turi respiracinių simptomų, tokių kaip kosulys, ir todėl dažniau tiriami dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu. Taigi, COVID-19 testų proporcingai daugiau atliekama rūkantiems žmonėms negu nerūkantiems. Todėl padaroma išvada, kad rūkantys asmenys turi mažesnę riziką užsikrėsti COVID-19. Bet ar iš tiesų taip yra?
Atsakyti į šį klausimą galėtų tiktai didelės apimties prospektyvinis kohortinis tyrimas, apimantis bendrąją populiaciją reprezentuojančią tiriamųjų grupę tam tikru laiko periodu.
Kol kas nėra aiškaus atsakymo, ar egzistuoja ryšys tarp rūkymo ir užsikrėtimo COVID-19 tikimybės. Pastebėta, kad kai kurios publikacijos, kuriose palaikoma prielaida, esą rūkymas sumažina riziką užsikrėsti COVID-19, buvo vienaip ar kitaip susijusios su tabako industrija.
Vieną tokio pobūdžio publikaciją netgi pašalinta iš prestižinio „European Respiratory Journal“ leidinio, paaiškėjus, kad jos autoriai nuslėpė interesų konfliktą su tabako gamintojais.
Minėtoje PSO ataskaitoje atskleidžiama, kad, prasidėjus COVID-19 pandemijai, dauguma šalių stengėsi stabdyti infekcijos plitimą įvairiomis priemonėmis, kaip antai, įvesdami komendanto valandas, karantiną, izoliaciją namų sąlygomis ir pan.
Kai kuriose šalyse, pvz., Pietų Afrikos Respublikoje buvo suvaržytas ir sveikatai žalingų produktų, kaip antai, uždraustas tabako produktų importas.
Įvesti tabako produktų pardavimų suvaržymai lėmė, kad dalis rūkančių žmonių metė rūkyti ar bent stengėsi tai daryti, kiti sumažino per dieną surūkomų cigarečių skaičių.
Ispanija taip pat uždraudė tabako gaminių prekybą tam tikrose vietose, įskaitant atviras erdves. Penkiolikoje Viduriniųjų Rytų valstybių buvo uždrausta rūkyti pypkes uždarose patalpose, daugelyje Indijos vietų – draudžiama spjaudytis rūkant ar kramtant tabaką.
Savanaudiški tikslai aukščiau sveikatos
COVID-19 pandemija parodė, kokia pažeidžiama žmonija. Pavyzdžiui, Graikijoje paskelbus kad rūkymas gali pasunkinti COVID-19 infekcijos eigą ir pabloginti išeitis, žinomas tabako gamintojas nupirko ligoninėms partiją dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų.
Tabako pramonė mėgina įsiterpti į mokslininkų debatus ir mokslinių tyrimų procesus, pavyzdžiui, dalyvauja kuriant tabako augalo vakciną, siekdama tapti „sprendimų priėmėjų dalimi“.
Tabako gamintojai daugelyje šalių finansiškai remia „likti namuose“ iniciatyvas, tuo pačiu skatindami kaitinamojo tabako produktų ir elektroninių nikotino gaminių vartojimą namuose.
Socialinėse interneto platformose šie produktai propaguoja, kaip „idealius vienatvės praskaidrintojus“ dirbant iš namų.
Postringaujama apie „naudą sveikatai“: pavyzdžiui, „US Bidi Vapor“ Instagrame tvirtina, esą kasdien naudojama „Bidi Stick“ padeda išvengti vizito pas pulmonologą, arba bent tapti išmaniu.
Tabako gamintojai išradingai pasinaudoja ir pandemijos keliama sumaištimi, kad Europoje būtų atidėti mentolo cigarečių pardavimo draudimai.
