2020-aisiais sausas kosulys ir karščiavimas buvo laikomi aiškiais COVID-19 simptomais, o jeigu dar skaudėdavo galvą ir galūnes, jokių abejonių dėl infekcijos nebelikdavo. Varvanti nosis ir skaudanti gerklė greičiausiai reikšdavo tik peršalimą, informuoja dw.com.
Štai taip supaprastintai galima apibūdinti, kaip pandemijos pradžioje COVID-19 simptomai būdavo atskiriami nuo kitų negalavimų. Paskui pasirodė informacija, kad skonio ir uoslės praradimas yra praktiškai garantuotas SŪRS-CoV-2 infekcijos požymis. Šis simptomas yra aktualus ir dabar: pastebėjus, kad nieko nebeužuodžiate ar nebejaučiate skonio, visgi pirmiausia reikėtų pagalvoti apie COVID-19.
Kalbant apie kitus simptomus, situacija truputį pasikeitė. Mokslininkai juos nustatinėja analizuodami biožymeklius ir skirtingų kraujo grupių ypatumus. Be to, koronaviruso simptomai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar COVID-19 susirgęs žmogus pasiskiepijo, ar infekciją sukėlė nauja atmaina, ar pacientas yra jaunas ar pagyvenusio amžiaus, geros ar prastos sveikatos būklės, ar turi kitų sveikatos sutrikimų.
Naujasis simptomų penketukas
Buvo paskelbti Jungtinėje Karalystėje (JK) tebevykdomo tyrimo duomenys apie naujausius COVID-19 simptomus. Studijos, pavadintos „ZOE COVID Symptom Study“, metu užsikrėtusieji nurodo savo simptomus naudodami programėlę. Atsižvelgiant į tyrimo radinius, regis, COVID-19 simptomai pasikeitė. Taip galėjo nutikti dėl delta atmainos, dabar sukeliančios 99 proc. atvejų JK (remiantis 2021 m. liepos 12 d. duomenimis).
Kokie simptomai dažniausiai pasireiškia visiškai paskiepytiems žmonėms?
Būtina pažymėti, kad apie panašius COVID-19 simptomus naudodami programėlę pranešė tiek paskiepyti, tiek nepaskiepyti asmenys, rašoma tyrimo interneto svetainėje. „Tačiau pasiskiepijusieji įvardijo mažiau simptomų, pasireiškusių per trumpesnį laiką, vadinasi, jie turi mažesnę tikimybę susirgti sunkia COVID-19 forma ir greičiau pasveiksta“, – skelbiama portale.
Seniai žinoma, jog koronavirusu gali užsikrėsti ir visiškai pasiskiepiję žmonės, bet turimi duomenys patvirtina, kad jiems paprastai pasireiškia lengvesni simptomai ir kad vakcinacija užkerta kelią sunkiai ar net pavojų gyvybei keliančiai COVID-19 formai.
Dabar du skiepus gavusių žmonių koronaviruso simptomų penketukas atrodo taip:
- galvos skausmas;
- varvanti nosis;
- čiaudulys;
- gerklės skausmas;
- uoslės praradimas.
Daugelį šių simptomų paprastai siejame su peršalimu. Galimybė supainioti šias dvi ligas yra pavojinga ir galbūt prisidėjo prie delta atmainos plitimo JK.
Kokie simptomai dažniausiai pasireiškia nepaskiepytiems žmonėms?
Nepasiskiepijusieji patiria kiek kitokius simptomus. Nors kai kurie iš jų – vienodi, yra ir skirtumų, palyginus su simptomais maždaug prieš pusantrų metų, kai virusas tik atsirado. Nepasiskiepijusių asmenų koronaviruso simptomų penketukas:
- galvos skausmas;
- gerklės skausmas;
- varvanti nosis;
- karščiavimas;
- nepaliaujamas kosulys.
Uoslės praradimas atsidūrė devintoje vietoje, o dusulys – dar žemiau, 30-oje. Šie pokyčiai galbūt byloja, kad simptomai keičiasi atsirandant naujoms koronaviruso atmainoms.
Neskubėkime daryti išvadų
Tinklalaidės „Coronavirus Update“ metu Vokietijos virusologas Christianas Drostenas pakomentavo tyrimo rezultatus ir teiginius, kuriuos „YouTube“ paskelbė epidemiologas Timas Spectoras, vadovavęs ZOE tyrimui. Virusologo manymu, aptarinėjant simptomus buvo praleistas svarbus dalykas.
Anot vokiečio, simptomų eiliškumas akivaizdžiai pasikeitė, be to, „skiepijama vis daugiau pagyvenusių žmonių, o studijos autoriai pastebėjo, kad daugėja koronavirusu užsikrečiančių jaunų žmonių“.
Jaunų žmonių atveju simptomai daugiausia primena peršalimo simptomus: skauda galvą, gerklę, pakyla temperatūra. Nepaliaujamas kosulys, kuriuo itin dažnai skųsdavosi pagyvenusieji, dabar fiksuojamas rečiau, sakė C. Drostenas.
Šiuos pokyčius jis yra labiau linkęs priskirti ne delta variantui, bet pažeidžiamos populiacijos dalies, kurią daugiausia sudaro jauni žmonės, tendencijoms, nes vyresnio amžiaus žmonės pasižymi didesniu noru skiepytis.
„Manau, kad reikia palaukti, kol pasirodys rimtesnių mokslo darbų šia tema“, – pareiškė garsusis virusologas.
Jei kyla abejonių, išsitirkite
Jeigu prastai jaučiatės ir nesate tikri, ar susirgote COVID-19, geriausias sprendimas – išsitirti ir laikytis atokiau kitų žmonių, kol sužinosite testo rezultatą. Šiuo atžvilgiu C. Drosteno ir T. Spectoro nuomonės sutampa.
„Spėju, kad toks ir buvo papildomas pranešimo tikslas – priminti gyventojams, ypač jaunesnio amžiaus, kad reikia būti atsargiems net jeigu nesijaučiate sunkiai sergą, – aiškino C. Drostenas. – Ir kad nereikėtų galvoti: nieko baisaus, tai tik peršalimas.“
Neseniai Mainco universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Gutenberg COVID-19“ rezultatai parodė, jog daugiau nei 40 proc. užsikrėtusiųjų SŪRS-CoV-2 net nenutuokė susirgę šia liga.
„Deutsche Welle“ duoto interviu metu tyrimo autorius Philippas Wildas patvirtino, kad koronaviruso testų nederėtų atsisakyti dėl mažo naujų atvejų skaičiaus ar didelio vakcinacijos masto. „Tai svarbi metrika pandemijos dinamikai stebėti“, – sakė jis.
Budrumas ir atsargumas yra būtini, ne galimi, veiksmai, nesvarbu, ar pasiskiepijote, persirgote ar išsityrėte. O tokios atsargumo priemonės kaip gera rankų higiena, apsauginės veido kaukės ir laikymasis 1,5 metro atstumu nuo kitų padeda užkirsti kelią ligos plitimui.
