Kaip prižiūrėti odą vasaros metu

Pasak dermatologės, šiltuoju metų laiku suintensyvėja prakaitavimas, keičiasi riebalinių liaukų veikla, todėl sausėja oda, ima kimštis poros, gali atsirasti spuogelių, įvairių veido srities bėrimų. Ilgiau pabuvus saulėje be apsauginio kremo oda parausta, gali išryškėti esamos arba atsirasti naujos pigmentinės dėmės. Todėl svarbu tinkamai pasirinkti dienines ir naktines odos priežiūros priemones, o taip pat papildomai ją apsaugoti nuo pavojingų ultravioletinių saulės spindulių.

„Vasarą veido odą rekomenduojama valyti priemonėmis, kurių sudėtyje nėra alkoholio, muilo, intensyvių kvapų, nes šios medžiagos gali sausinti odą ir reaguoti su saule. Geriausiai tinka micelinis vanduo, pienelis. Odą atgaivinti paplūdimyje ar gamtoje rekomenduočiau terminiu vandeniu. Jis tinkamas ir pašalinti riebalų perteklių“, – sako gydytoja.

Drėkinimui specialistė pataria rinktis emulsijas ar lengvesnės tekstūros kremus, neužkemšančius porų. Rekomenduojama rinktis drėkinančias priemones, kurių sudėtyje yra vitaminų C ir E, antioksidantų ir aktyvių drėkinamųjų medžiagų (hialurono rūgšties). Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad vasarą naudojamos priemonės turėtų ne mažesnį nei SPF15 apsaugos nuo saulės faktorių. Kartą per savaitę nušveiskite veido odą šveitikliu ir uždėkite kaukę – tai padės jūsų odai atsigauti. Makiažo priemonės turėtų būti vandens pagrindu, antikamedogeninės (nekemšančios porų). Puikus pasirinkimas vasaros sezonui – mineralinės pudros.

Šiltuoju metu laiku svarbu nepamiršti padrėkinti ir kūno odos. Rekomenduojama rinktis priežiūros priemones, kurių sudėtyje yra yra šlapalo, pieno rūgšties, glicerolio (drėkina, minkština odą) ar hialurono rūgšties. Būnant saulėje patariama vengti kremų su retinoliu.

Ramunė Jurčiukonytė
Foto: Organizacijos nuotr.

Apie ultravioletinių (UV) spindulių naudą ir žalą

Saikinga UV spinduliuotė turi teigiamą poveikį mūsų organizmui: mažina stresą bei įtampą, gerina nuotaiką, skatina protinę veiklą, suteikia energijos, gerina kai kurių odos ligų būklę (psoriazės, atopinio dermatito), stimuliuoja vitamino D gamybą, kuris yra itin svarbus organizmo imunitetui, depresijos prevencijai, daugelio organizmo sistemų funkcijų palaikymui, taip pat slopina vėžinius procesus organizme.

Tačiau per ilgai būnant saulėje ir nenaudojant apsaugos priemonių UV spinduliai gali sukelti nepageidaujamas ūmias (odos paraudimą/uždegimą (odos nudegimą saulėje), pigmentaciją (įdegį), imuninės sistemos slopinimą) ir lėtines odos reakcijas (kancerogenezę ir fotosenėjimą).

Vienas iš akivaizdžių ūmių UV poveikių odai – uždegimas arba odos nudegimas saulėje. UV spinduliai sužadina daugybę biologiškai aktyvių odos medžiagų odos (mediatorių), sukeldami bendrą uždegiminį atsaką ir, atitinkamai, odos nudegimą. Jei UV spindulių dozė viršija pažaidos slenkstį, odos ląstelės (keratinocitai) žūsta, oda ima luptis. UV spinduliai skatina didesnę melanino gamybą ir jo kaupimąsi epidermyje. Tai yra svarbus fiziologinis atsakas, nes melaninas apsaugo odą nuo tolesnio UV sukeliamo pažeidimo, o šio mechanizmo sutrikimai yra siejami su odos vėžio vystymusi.

UV spinduliai – tai ir vienas svarbiausių odos senėjimą skatinančių veiksnių. Iki 90 proc. matomų veido odos senėjimo požymių lemia UV spindulių poveikis. Fotosenėjimo požymiai labiausiai išryškėja UV spindulių veikiamose odos vietose – veide, iškirptės srityje, rankų odoje. Tinkamai nuo saulės spindulių neapsaugota oda išsausėja, mažėja jos elastingumas, formuojasi raukšlės, odos atspalvis tampa nelygus, didėja pigmentacija, daugėja išsiplėtusių kraujagyslių, atsiranda „senatvinės dėmės“. Šį procesą skatina tiek UVB spinduliai, kurie pažeidžia riebalinį odos sluoksnį, tiek UVA, kurie stiprina pastarųjų poveikį ir ardo jungiamąjį audinį.Tyrimais įrodyta, kad kasdien naudojant tinkamai pasirinktas apsaugos nuo saulės priemones odos senėjimo procesą galima žymiai sulėtinti. „O deginantis be saiko ir nenaudojant apsaugos priemonių nuo saulės, ilgainiui oda atrodys 10-čia metų senesnė“, – įspėja dermatologė.

Salotės ežero paplūdimys

Vis dėlto, specialistės teigimu, didžiausią pavojų sveikatai kelia UV spindulių provokuojami onkologiniai procesai odoje (fotokarcinogenezė). UV spinduliai skatindami reaktyvių deguonies formų susidarymą, lemia ląstelių DNR pažeidimus ir įvairių mutacijų jose. Paprastai skiriamos dvi pagrindinės odos vėžio grupės: melanoma ir nemelanominiai odos vėžiai (bazinių ląstelių karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma ir kt.). Nustatyta, kad UV spinduliuotė sukelia beveik 65 proc. melanomos ir 90 proc. nemelanominių odos vėžių susirgimų.

Kaip apsaugoti odą nuo žalingo saulės poveikio

Gydytoja pabrėžia, kad šiltuoju metu laiku labai svarbu kasdien naudoti apsaugą nuo saulės.
Apniūkusią dieną pakanka maskuojamo kremo ar lengvos tekstūros priemonių, turinčių bent SPF30 apsaugos faktorių. Saulėtą dieną, kai oda patiria tiesioginį kontaktą su saulės spinduliais, veidui rekomenduojama rinktis SPF50, kūnui – SPF30 apsaugą turinčias priemones. Odą apsauginiu kremu nuo saulės reikia padengti tolygiai, geriausia tą padaryti apie 20-30 minučių prieš išeinant iš namų“, – pataria R. Jurčiukonytė.

Priemonę tepti reikėtų pakankamai gausiai (2 mg/cm2, t.y. apie 30 ml visam kūnui), vėliau rekomenduojama tepti pakartotinai kas 2 valandas, taip pat stipriai suprakaitavus ar išsimaudžius. Reikėtų rinktis plataus spektro apsaugos nuo saulės priemones, skirtas apsaugoti tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių ir nepamiršti jomis patepti ir lūpų, ausų, akių srities, kaklo, galvos odos, rankų bei kojų.

Salotės ežero paplūdimys

Būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose ilsintis ar dirbant, rekomenduojama dėvėti standžiai austo natūralaus šviesaus audinio drabužius ilgomis rankovėmis, dengiančius kuo daugiau odos ploto. Taip pat reikėtų nepamiršti galvos apdangalo bei akinių nuo saulės su apsauga nuo UV spindulių.Tiesioginiai saulės spinduliai ypač pavojingi vaikams iki 3 metų amžiaus. Būnant saulėje juos būtina aprengti drabužiais, dengiančiais kuo didesnį odos plotą, bei naudoti vaikams skirtus apsauginius kremus.

„Kai odą pasiekia saulės UV spinduliai, ji iškart reaguoja. Paraudusi oda jau įspėja apie gautą per didelę žalingų UV spindulių dozę. Vakare po saulės vonių jaučiamas odos perštėjimas – ūmaus odos nudegimo saulėje signalas. Jeigu nudegimas stiprus, gali iššokti pūslės. Stipraus nudegimo rizika padidėja ilgai gulinėjant paplūdimyje ta pačia poza ar užmigus, todėl dermatovenerologė rekomenduoja rinktis aktyvesnę veiklą, judėti. Labai svarbu nepamiršti, kad saulė odą veikia ir debesuotą dieną, todėl net ir tokiu oru būtina ją saugoti apsaugos priemonėmis“, – primena patyrusi gydytoja.

Ką daryti, jei nepavyko išvengti nudegimo

Jeigu nudegimo išvengti nepavyko, gydytoja pataria nudegusias kūno vietas vėsinti šaltais kompresais ir naudoti specialias priemones. Nerekomenduojama naudoti antiseptinių purškiklių ar kremų, nes jų sudėtyje esančios medžiagos gali sukelti odos dermatitą ar dar labiau sudirginti odą. Jautriai, sudirgusiai ir pažeistai odai labiausiai tinka priemonės su alijošiumi, pantenoliu, nuraminančiu ir atkuriančiu pažeistą odos paviršių. Taip pat patariama drėkinti odą tiek iš išorės – specialiais drėkinamaisiais kremais, tiek iš vidaus – geriant kuo daugiau vandens.

Jei jaučiatės itin prastai, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Jie rekomenduos labiausiai tinkamas priemones odai, esant poreikiui, ir nuskausminamuosius vaistus, padėsiančius lengviau ištverti nemalonius nudegimo simptomus. Esant sunkiems nudegimams nuo saulės, kuomet nudegimų vietose formuojasi didelės pūslės, stebimi infekcijos požymiai, atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, dezorientacija, mieguistumas, ar siekiant suvaldyti didelį skausmą, gali būti reikalinga medikų priežiūra ar net hospitalizacija.

Kaip užkirsti kelią vėžiniams odos susirgimams

Dermatologė primena, kad norint išvengti melanomos ir kitų odos vėžio formų, labai svarbu saugoti odą nuo pat vaikystės, nes žalingas UV spindulių poveikis išryškėja sulaukus vyresnio amžiaus. Svarbu žinoti, kad pasikartojantys ir stiprūs odos nudegimai, ypač vaikystėje ar paauglystėje, didina riziką susirgti odos melanoma. Tyrimų duomenimis 5 nudegimai saulėje gali padidinti melanomos riziką nuo 20 iki 80 proc.!

Veido prausimas yra svarbi odos rutinos dalis.
Foto: Shutterstock

Pasak specialistų, nenaudojant apsaugos nuo saulės priemonių, UVA ir UVB spinduliai prasiskverbia iki odos ląstelių branduolių ir pažeidžia DNR bei aminorūgščių sekas. Kol organizmas jaunas ir sveikas, nėra ilgalaikių odos pažeidimų, šios sekos greitai atsistato. Tačiau nuolatos piktnaudžiaujant saule, vyresniame amžiuje pažeidimai gali tapti negrįžtamais.

Per ilgai būnant saulėje, odoje gali atsirasti ikivėžiniai pakitimai, pavyzdžiui, aktinė keratozė. Tai kūno spalvos šiurkščios arba pleiskanojančios dėmelės ar plokštelės odoje, dažniausiai susiformuojančios labiausiai saulės veikiamose vietose – ant nosies, viršugalvio, ausų, veido odoje. Iki 15 proc. aktinių keratozių ilgainiui gali transformuotis į vėžinį susirgimą – plokščialąstelinę karcinomą.

Dažnai ir ilgai būnant saulėje daugėja ir apgamų, atsirandandančių dažniausiai saulės veikiamose kūno vietose. „Žmonės, ant kurių kūno yra 50 ir daugiau apgamų, turi didesnę odos vėžio riziką. Skaičiuojami visi apgamai – nuo paties mažiausio iki didžiausio, įskaitant tiek iškilusius virš odos paviršiaus, tiek ir dėmeles. Turintiems daug apgamų, svarbu nepamiršti jų tikrintis reguliariai“, – primena R. Jurčiukonytė.

Jeigu be apgamų žmogus turi dar daug įvairiausių pigmentinių dėmių veido srityje, pečių juostoje, šlakų, tai gali būti signalas, jog organizmas sukaupęs didelę suminę UV spindulių dozę. Tuo pačiu didėja rizika susirgti ne tik melanoma, bet ir kitokiu odos vėžiu.

Sausa oda
Foto: Shutterstock

Reikėtų sunerimti atsiradus negyjančioms žaizdelėms, o ypač – naujiems apgamams, kurie sparčiai auga, taip pat pastebėjus senųjų apgamų pakitimus pagal ABCDE taisyklę (jie padidėjo, atsirado neįprastų požymių, tapo asimetriški, pakito spalva, iškilo, pasidarė skausmingi, niežtintys ar kraujuoja). Pastebėjus šiuos pakitimus, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją dermatologą dėl apgamų ar kitų odos darinių ištyrimo. Pasak R. Jurčiukonytės, melanoma atsiranda nebūtinai iš apgamų, bet ir visiškai sveikoje odoje. Tokie atvejai sudaro beveik 70 proc. visų melanomos atvejų. Naujo pigmentinio darinio atsiradimas, ypač po saulės vonių, gali kelti rimtą riziką.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nemelanominiu odos vėžiu ir melanoma kasmet suserga daugiau nei 3,5 milijono Europos gyventojų.

„Melanoma – agresyviausias odos vėžys, galintis atsirasti bet kokiame amžiuje, greitai išplisti į vidaus organus, tad reikalingas neatidėliotinas gydymas. Nuo pavojingų apgamų pakitimų ar netgi odos vėžio galime apsisaugoti, atsakingai naudodami apsaugos priemones ir reguliariai apsilankydami pas specialistą. „Reguliari apgamų ir kitų odos darinių patikra gali padėti laiku pastebėti vykstančius pokyčius ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms. Tad jei pastebėjote neraminančius pokyčius ar dar niekada nebuvote pas gydytoją dermatologą pasitikrinti, pats laikas tai padaryti“, – užbaigia pokalbį ilgametę patirtį turinti gydytoja.